gezeris (isl. geysa – trykšti), versmė, iš kurios trykšta karštas vanduo ir garai. Geizeriai susidaro dabartinio arba neseniai pasibaigusio vulkanizmo srityse, kai gelmių temperatūra yra pakankama, kad įkaitintų požeminį vandenį. Pagal žiočių formą skiriami kūginiai (žiotys nupjautinio kūgio, plokščio kupolo pavidalo) ir fontaniniai (apvalaus duburiuko, netaisyklingos duobės ar kitokio pavidalo) geizeriai.
Po žeme esančio rezervuaro sandara įvairi (kanalas, kanalų sistema, piltuvas, įvairių formų ertmė ar ertmių sistema ir kita); nuo jo priklauso fontano susidarymo procesas. Dažniausiai į po žeme esantį prisipildžiusį vandens rezervuarą kanalais ir plyšiais skverbiasi karštos dujos ir perkaitinti vandens garai. Rezervuaro apačioje esantis vanduo įkaista iki 150 °C (priklausomai nuo slėgio, kurį sukelia viršuje esantis vandens stulpas). Vandeniui pradėjus virti į viršų kyla garų burbuliukai (kartais jie išstumia nedidelį vandens kiekį), sumažėja slėgis ir vanduo užverda, išmesdamas vandens fontaną. Dar sumažėjus slėgiui vanduo virsta perkaitintais garais ir šie veržiasi iš geizerio. Po išsiveržimo į plyšius ir rezervuarą vėl priteka šaltesnio vandens, kuris įkaista ir ciklas kartojasi iš naujo. Fontanas ištrykšta reguliariai arba nereguliariai. Vanduo ir garai iš geizerio žiočių trykšta keletą minučių, ramybės būsena trunka nuo kelių minučių iki kelių dienų (kartais ir dar ilgiau).
Pohutu geizeris (Naujoji Zelandija)
Geizerių vanduo silpnai mineralizuotas (1–2 g/l, retai iki 10 g/l), jame yra daug Cl-, HCO3-, Na+ jonų, ištirpusio silicio dioksido, kartais būna boro rūgšties. Iš dujų (jos mažina vandens užvirimo temperatūrą) daugiausia būna anglies dioksido (80–100 % visų dujų), be to, deguonies, anglies monoksido, vandenilio, metano, azoto, argono ir vandenilio sulfido. Fontanai dažniausiai būna iki 30–60 m aukščio, o vandens garų debesys kartais pakyla iki 300 m (pvz., Milžino geizeris Kamčiatkoje). Iš išmesto vandens nuosėdų aplink geizerį susidaro geizeritas.
Dideli geizeriai per vieną išsiveržimą išmeta kelis šimtus tūkstančių litrų vandens. Geizeriai nustoja veikti, jeigu atvėsta magmos židinys, nepatenka vandens į rezervuarus ar pakinta požeminių vandenų lygis. Geizerių vandeniu šildomi namai, varomos elektrinės, gydoma.
Žemėje yra daugiau kaip 1000 geizerių. Daugiausia jų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (Yellowstone’o nacionaliniame parke), Rusijoje (Kamčiatkoje), Islandijoje, Naujojoje Zelandijoje (Šiaurės saloje), Čilėje, Aliaskoje. Didžiausias geizeris buvo Waimangu (Naujojoje Zelandijoje); veikė 1889–1904, kas 5–30 h ištrykšdavo apie 800 tūkst. t vandens srovė, išmesdama akmenis, ji pakildavo iki 460 m aukščio. Jungtinėse Amerikos Valstijose (Yellowstone’o nacionaliniame parke) Steamboato geizerio fontano aukštis 90–120 m, Tiksliojo (angl. Old Faithful) geizerio – 27–56 m, Giganto geizerio – 45–76 m, Islandijoje Didžiojo geizerio – 60 m, Kamčiatkoje Milžino geizerio – 30 metrų.
1787