gėlavandenė klintis

gėlavandẽnė klints, karbonãtinis tùfas, klintnis tùfas, poringa, akyta chemogeninė nuosėdinė uoliena. Susidaro kalcio karbonatui (CaCO₃) nusėdus iš požeminio vandens prie versmių, pažliugusiuose upių slėnių šlaituose, ežeruose arba jų pakrantėse. Balta su gelsvu, gelsvai pilkšvu, melsvai žalsvu arba rusvai rausvu atspalviu, lengva, puri, apykietė, lengvai trupa. Susidariusi iš smulkios (pelitomorfinės) masės, dažnai turi augalų ir įvairių organizmų liekanų atspaudų. Pagal aptinkamų priemaišų kiekį (iki 50 %) skiriama durpinga, sapropelinga, molinga, aleuritinga ir smėlinga gėlavandenė klintis. Lengva, akyta, karštosiose versmėse iš nuosėdų susidariusi gėlavandenės klinties atmaina vadinama travertinu. Iš gėlavandenės klinties gaminamas cementas, kalkės, kalkinamos dirvos.

gėlavandenė klintis Gėlos ežero krante (Vilniaus rajono savivaldybės teritorija)

Lietuvoje

Lietuvoje gėlavandenės klinties atodangų yra Nemuno krante (prie Nemunaičio), Žaliųjų ežerų pietiniame krante (prie Vilniaus). Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis gėlavandenės klinties prognoziniai ištekliai sudaro 219 tūkst. m³ (2022); Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos.

838