geležiẽs rūdà, gamtinė mineralų sankaupa, iš kurios gaunama geležis. Būna įvairios cheminės ir mineralinės sudėties. Svarbiausi rūdiniai mineralai: magnetitas, titanomagnetitas, hematitas (oksidai), limonitas (hidroksidas), sideritas (karbonatas), šamozitas (silikatas).
Rūdoje būna 16–72 % geležies, dar nikelio, kobalto, mangano, molibdeno, chromo, vanadžio ir kitų cheminių elementų priemaišų. Geležies rūda būna magminės, nuosėdinės ir metamorfogeninės kilmės. Magminės ir metamorfinės kilmės geležies rūda daugiausia sudaryta iš magnetito ir hematito, nuosėdinės kilmės geležies rūda – iš siderito, limonito bei šamozito. Didžiausi ir svarbiausi yra metamorfinės kilmės geležies rūdos telkiniai. Jie sudaryti iš geležingų kvarcitų (džespilitų), kuriuose rūdą sudaro ploni magnetito arba hematito ir kvarco sluoksneliai. Didžiausiuose telkiniuose geležies rūdos ištekliai siekia nuo kelių iki keliasdešimties mlrd. tonų: Kursko magnetinėje anomalijoje (Rusija) – 55, Minas Geraise (Brazilija) – 25.
geležies rūdos tarpsluoksniai (tamsūs) uolienoje
Daugiausia geležies rūdos (apie 90 % visų pasaulio išteklių) yra Australijoje (Hamersley geležies rūdos rajonas), Brazilijoje (Minas Geraiso geležies rūdos rajonas, Serra dos Carajaso geležies rūdos telkinys), Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aukštutinio ežero geležies rūdos baseinas, Mesabi geležies rūdos baseinas), Kanadoje, Rusijoje (Kursko magnetinė anomalija), Švedijoje (Kirunos geležies rūdos telkinys), Ukrainoje (Kerčės geležies rūdos baseinas, Kremenčuko magnetinė anomalija, Kryvyj Riho geležies rūdos baseinas).
Geležies rūda įvairiais metodais (magnetinės, elektromagnetinės ir gravitacinės separacijos, flotacijos) papildoma išskiriant koncentratą, kuriame geležies būna ne mažiau kaip 62–66 %; iš tokio geležies rūdos koncentrato lydoma geležis (geležies rūdos pramonė).
Minas Geraiso geležies rūdos rajono kasyklos (Brazilija)
Lietuvoje
Lietuvoje yra įvairios mineralinės sudėties geležies rūdos. Didžiausi ištekliai rasti Lietuvos pietrytinėje dalyje, Varėnos telkinyje. Telkinys yra skarnų kilmės, slūgso kristaliniame pamate (telkinio viršus – 350 m gylyje). Jį sudaro 7 rūdiniai kūnai, atskirti nerūdinių uolienų. Rūdinis mineralas yra magnetitas, nerūdiniai – serpentinai, olivinas, piroksenai, amfibolai. Varėnos telkinio vidurinėje dalyje geležies rūdos ištekliai 142,2 mln. t (Fe daugiau kaip 45 %), prognoziniai ištekliai – dar apie 130 mln. tonų. Varėnos apylinkėse yra dar keliolika į Varėnos telkinį panašių geležies rūdos sankaupų (slūgso proterozojaus laikotarpio dolomitinio marmuro kloduose), kurios sudaro Varėnos geležies rūdos zoną.
pelkių rūda
Geležies rūdos (magnetito) sankaupų rasta ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (Lietuvos ir Latvijos pasienyje), Tumasonių-Subatės magnetinės anomalijos Garsenės telkinyje. Limonitinės, arba pelkių rūdos (Fe 18–40 %), sudarytos iš getito, hidrogetito, hidrohematito ir lepidokrokito, rasta negiliai nuo Žemės paviršiaus, kur šių mineralų gausu dirvožemiuose. Ši rūda nuo 800 m. pr. Kr. iki 20 a. pirmos pusės pradžios buvo kasama ir naudojama geležiai lydyti. Lietuvos šiaurėje, juros sistemos uolienose, rasta siderito (jame geležis sudaro 48,3 %).
2961