geležiẽs rūdõs prãmonė, kasybos pramonės šaka, apimanti geležies rūdos gavybą ir pirminį apdorojimą (aglomeraciją, smulkinimą, sodrinimą, granuliavimą). Geležies rūda kasama požeminiu ir atviruoju būdu.
Geležies rūdos pramonė pasaulyje
Pasaulio geležies rūdos atsargos (21 a. pradžioje) sudaro apie 400 mlrd. tonų. Rūda laikoma turinti daug geležies, kai jos koncentracija didesnė kaip 60 % (daugiausia geležies turi Brazilijos geležies rūdos telkiniai – 68 %, Australijos ir Venesuelos – 64 %, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indijos – 63 %). Iš pradžių buvo pelninga lydyti geležies rūdas, turinčias daugiau kaip 30 % geležies. Tobulėjant technologijoms naudojama ir mažesnės koncentracijos geležies rūda.
21 a. pradžioje pasaulyje kasmet išgaunama po apie 1 mlrd. tonų geležies rūdos. 2001 išgauta 1,052 mlrd. tonų: Kinija išgavo 217,0, Brazilija – 208,7, Australija – 180,5, Indija – 79,2 mln. tonų. Pasaulio geležies rūdos metinis eksportas sudarė apie 500 mln. tonų: Australija eksportavo 157,2, Brazilija – 155,7, Indija – 37,2 mln. tonų. Svarbiausi eksporto srautai: iš Australijos ir Indijos – į Japoniją, Pietų Korėją ir Taivaną, iš Brazilijos ir Švedijos – į Vakarų Europą, iš Kanados – į Jungtines Amerikos Valstijas. Didžiausia geležies rūdos eksportuotoja – Brazilijos bendrovė Companhia Vale do Rio Doce.
geležies rūdos kasykla Erzberge (Štirija, Austrija)
Geležies rūdos gavybos mastą apibūdina ir jos pirmosios pakopos produkcija – luitinė geležis (skysto arba kieto pavidalo), turinti bent 3 % anglies, ne daugiau kaip po 6 % silicio ir mangano, iki 3 % fosforo ir truputį kitų elementų (pvz., chromo, nikelio). Iš tokios geležies lydomas plienas, ketus. 2001 pasaulyje pagaminta 579,0 mln. tonų luitinės geležies. Daugiausia pagamino Kinija – 147,1, Japonija – 78,8, Rusija – 44,9, Jungtinės Amerikos Valstijos – 42,1, Vokietija – 29,9, Brazilija – 27,4, Ukraina – 26,4 mln. tonų. Eksportuota 8,0 mln. tonų, daugiausia eksportavo Rusija – 5,8, Kinija – 0,7, Japonija – 0,5, Indija – 0,3 mln. tonų.
Istorija
Anksčiausiai geležį imta naudoti Artimuosiuose Rytuose ir Kinijoje. Hetitai 1900–1200 prieš Kristų turėjo geležinių ginklų ir įrankių gamybos monopolį. Romėnai perėmė geležies gavybos ir apdorojimo technologiją iš graikų, ją ištobulino ir paskleidė savo imperijoje. Viduriniais amžiais geležį pradėta naudoti patrankoms lieti. 18–19 a., ėmus tiesti geležinkelius, išsiplėtus mašinų gamybai ir dėl to padidėjus ketaus bei plieno paklausai, geležies rūdos gavyba ėmė sparčiai plėtotis. 1989 geležies rūdos gavyba pasaulyje pasiekė apie 990 mln. tonų, 10 dešimtmečio pradžioje (daugiausia dėl SSRS suirimo) sumažėjo, vėliau vėl pradėjo didėti (1 lentelė). 1950 daugiausia geležies rūdos išgavo Jungtinės Amerikos Valstijos (50 mln. tonų, arba 40 % pasaulio gavybos), 1970–1990 – SSRS (per 20 metų geležies rūdos gavybą padidino nuo 106 iki 235 mln. tonų, tai sudarė apie 24 % pasaulio geležies rūdos gavybos). Nuo 1991 pasaulyje pirmauja Kinija (kasmet išgauna apie 25 % pasaulio geležies rūdos). Be Kinijos, daugiausia geležies rūdos išgauna Brazilija, Australija, Rusija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Ukraina, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Kazachija, Švedija, Venesuela. Plienui lydyti skirtos luitinės geležies gamyba pasaulyje 1970–2002 parodyta 2 lentelėje. Luitinės geležies, skirtos ketui lydyti, 1970 pateikta 25, 1980 – 12, 1990 – 6, 2000 – 12 mln. tonų.
1
2
Geležies rūdos gavyba Lietuvoje
Lietuvoje geležies rūdos pramoninių telkinių neišžvalgyta. Varėnos apylinkėse rasta magnetito ir titanomagnetito rūdų. Jose geležies trioksido yra 37–88 %. Geologinė sandara rodo, kad geležies ir kitų metalų rūdų verta ieškoti 3000–4000 kvadratinių kilometrų plote. Pelkėse ir upių, tekančių pelkėtomis vietomis, šlaituose, randama limonitinės (pelkių) rūdos. Iš limonito senovėje buvo lydoma geležis, iš jos kalami žemės ūkio padargai ir ginklai. Kol nebuvo geležinkelių (jais vėliau buvo atsivežama pigesnės ir geresnės kokybės geležies iš Rusijos), Lietuva ne tik apsirūpindavo iš pelkių limonito išlydyta geležimi, bet dalį jos eksportuodavo į Rytų Prūsiją. Pelkių rūdos kasyklų ir geležies liejyklų daugiausia buvo Pietų Lietuvoje (dabartinių Varėnos, Lazdijų rajonų savivaldybių, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje). Patrankos iš vietinės geležies buvo liejamos Vilniuje, Kaune, Valkininkuose.
2687
geležies rūdos gavyba