Geležinis kryžius

Geležnis krỹžius (vokiečių kalba Eisernes Kreuz), Vokietijos karinis apdovanojimas. 1813 įsteigtas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III. Buvo teikiamas už pasižymėjimą kare su Napoleonu I. Vėliau teiktas už nuopelnus per Prancūzijos–Prūsijos (1870–71), Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Buvo 3 laipsnių (kylančia seka): 2 laipsnio, 1 laipsnio ir Didysis kryžius. Išimties tvarka 2 kartus teiktas Didysis kryžius su spindinčia žvaigžde (1815 feldmaršalui G. L. Blücheriui už pergalę Waterloo mūšyje ir 1918 feldmaršalui P. von Hindenburgui). Per Antrąjį pasaulinį karą 1939 09 01 A. Hitleris įsteigė 8 laipsnių Geležinį kryžių (kylančia seka): 2 laipsnio, 1 laipsnio, Riterio kryžius, Riterio kryžius su ąžuolo lapais, su ąžuolo lapais ir kalavijais, su ąžuolo lapais, kalavijais ir deimantais, su auksiniais ąžuolo lapais, kalavijais ir deimantais (suteiktas tik vieną kartą) ir Didysis kryžius (teiktas 1 kartą – H. Göringui už oro pajėgų veiksmus per 1940 Prancūzijos kampaniją). Geležinį kryžių sudarė sidabre įrėmintas juodos geležies Maltos kryžius, kurio viduryje ąžuolo šakelė (nacių variante – svastika). Apatinėje kryžiaus atšakoje išgraviruoti metai (1813, 1870, 1914 arba 1939). Antrojo pasaulinio karo Geležinio kryžiaus reverse išgraviruota data 1813. Kaspinas juodas su baltomis einančiomis į kampus juostelėmis (1939 variante – raudonas su juodais ir baltais kampais). Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos įteikta 5 719 300 Geležinio kryžiaus apdovanojimų (2 ir 1 laipsnio). Nuo 1957 Vokietijos Federacinėje Respublikoje leidžiama nešioti Geležinį kryžių, nuėmus svastiką.