„Geležinis Vilkas“, Lietuvõs tautnė apsaugà „Geležinis Vilkas“, pusiau legali sukarinta organizacija, 1927–30 veikusi Lietuvoje. Tautininkų režimo įkurta 1927 pabaigoje kovai su opozicija.
Organizacijai priklausė daugiausia valstybės įstaigų, saugumo ir viešosios policijos tarnautojai, t. p. mokytojai, studentai. Buvo suskirstyta į grupes (pagal apskritis), o šios – į kuopas. 1929 01 buvo 252 kuopos, apie 3500 narių ir apie 1500 kandidatų. Organizacijos vyriausiasis vadas buvo A. Voldemaras, jos veiklai tiesiogiai vadovavo Vyriausiasis štabas. Nariai, vadinti vilkais, rinko ir siuntė į Vyriausiąjį štabą žinias apie padėtį Lietuvoje, gyventojų nuotaikas, politinių partijų, organizacijų ir pavienių asmenų veiklą, priešišką tautininkų režimui. Buvo nustatyta narių korespondencijos siuntimo tvarka, jie naudojosi slaptažodžiais, sutartiniais ženklais, paskelbus pavojų turėjo rinktis į iš anksto nustatytą punktą. Kiekviena grupė turėjo parengusi operatyvinį veiksmų planą sukilimų, demonstracijų ar kitų neramumų atvejams.
Iš pradžių veikė kaip slapta organizacija, o nuo 1928 pavasario – kaip Geležinio Vilko sporto sąjunga (taip prisidengdama) veikė pusiau legaliai. 1929 09 19 pašalinus iš Lietuvos Vyriausybės A. Voldemarą, po kelių dienų atsistatydino ir Geležinio vilko Vyriausiojo štabo viršininkas A. Sliesoraitis, buvo pakeista Vyriausiojo štabo sudėtis. Daugumai narių atsisakius paklusti naujajam štabui, 1930 05 24 organizacija buvo uždaryta. Organizacijos nariai – A. Voldemaro šalininkai – tokiam Vyriausybės nutarimui nepakluso, bet vis tiek organizacija greitai suiro. Dalis buvusių narių dalyvavo nelegalioje voldemarininkų veikloje.
Vyriausiojo štabo viršininkai: 1927–1929 09 A. Sliesoraitis, 1929 09–10 K. Matulevičius, 1929 10–1930 B. Štencelis.
713