geležinkelio stotis

Marijampolės geležinkelio stoties rūmai (1924, architektas E. A. Frykas)

geležnkelio stots, pastatų ir įrenginių kompleksas traukiniams priimti ir išleisti, keleiviams aptarnauti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, aptarnaujančiam personalui dirbti. Įrengiamos geležinkelio transporto sustojimo vietose. Sudaro bėgių keliai, stoties rūmai, peronai, tuneliai, pėsčiųjų viadukai, maitinimo ir prekybos įstaigos, lokomotyvų ir vagonų depai, sandėliai, bagažinės, kiti techniniai pastatai ir įrenginiai. Pagal paskirtį geležinkelio stotys būna: tarpinės, krovinių, keleivių, skirstymo. Didelės geležinkelio stotys kartais jungiamos su kitų transporto rūšių stotimis (dažniausiai autobusų), dažniausiai šalia statomi viešbučiai, restoranai, prekybos centrai, turizmo agentūrų pastatai.

Prie geležinkelio stoties rūmų dažniausiai būna peronas ir priestočio aikštė. Ryšiui su peronais įrengiami požeminiai tuneliai arba antžeminės estakados. Pagal plano ir erdvių struktūrą skiriama aklakelio, arba galinės (dažniausiai miestuose; pastato pagrindinis tūris lyg apglėbia peroną), ir tarpinės, arba linijinės (pastatas ištęstas palei geležinkelio liniją), geležinkelio stotys. Būdinga metalinės ir gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos. Geležinkelio stoties rūmų patalpos išdėstytos zonomis; yra operacijų (vestibiulis, kasų, informacijos, pašto, bagažo patalpos), laukimo ir aptarnavimo (laukiamosios salės, restoranai, kavinės, prekybos kioskai), techninė ir pagalbinių patalpų zonos.

Geležinkelio stoties rūmai pradėti statyti 19 a. pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje nutiesus pirmąsias geležinkelio linijas. Didžiausios geležinkelio stotys: Grand Central Terminal Niujorke (1900), Šindžiuku, Ikebukuro (abi Tokijuje, 20 a. pabaiga), Nagojos (2000).

Lietuvoje

Vilniaus geležinkelio stoties rūmai (1950, architektas Piotras Ašastinas, 1965 rekonstruoti, architektas R. Šilinskas, 2001 renovuoti, architektas V. E. Čekanauskas ir kiti)

Lietuvoje pirmieji geležinkelio stoties rūmai pastatyti 19 a. 7 dešimtmečio pradžioje (Vilniuje, Kaune, Kybartuose) tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio liniją. Plečiantis geležinkelio tinklui geležinkelio stoties rūmai pastatyti Šiauliuose (1871), Klaipėdoje, Šilutėje (abeji 1875), Mažeikiuose (1876), Radviliškyje, Švenčionėliuose, Anykščiuose (1901), Marijampolėje (1924) ir kituose miestuose. Po II pasaulinio karo atstatyti ir rekonstruoti geležinkelio stoties rūmai: Kaune (1953, architektas P. Ašastinas, 1976 rekonstruoti), Panevėžyje, Kybartuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Ignalinoje.

902