geležinkelių transportas

Europos geležinkelių žemėlapis

geležnkelių transpòrtas, transporto sudėtinė dalis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais.

Geležinkelių transportas yra pigesnis už kitas transporto rūšis, vienu sąstatu galima vežti daug krovinių (iki apie 10 000 tonų). Kroviniai daugiausia vežami tolimaisiais ir vidutiniais atstumais, keleiviai – dar ir priemiestiniais maršrutais.

Pasaulyje geležinkeliais pervežama apie 10 % visų krovinių (apie 60 % visų sausuma vežamų krovinių) ir apie 6 % visų keleivių (20 a. pabaigoje– 21 a. pradžioje). Daugiausia vežama nafta ir jos produktai, mediena, metalai. Kai kurių šalių 2001 geležinkeliais pervežtų krovinių apimtys, keleivių skaičius, krovinių ir keleivių apyvarta parodyta 1, 2 lentelėse.

garvežys (1925, Jungtinės Amerikos Valstijos)

*Vokietijos federacinės statistikos žinybos duomenys

**be Eurotunelio

***be Taivano

*Vokietijos federacinės statistikos žinybos duomenys

**be Eurotunelio

***be Taivano

LIETUVOJE pirmieji geležinkeliai buvo nutiesti 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje. 1862 pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas–Vilnius ir Vilnius–Virbalis. 1863 iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72 100 tonų ir gauta 79 400 tonų krovinių. 19 a. 8 dešimtmečio pradžioje Liepojos–Romnų geležinkeliu iš Ukrainos į Liepojos uostą pradėta vežti grūdus.

Per Pirmąjį pasaulinį karą geležinkeliais buvo vežama didžioji dalis kariuomenei skirtų maisto produktų ir amunicijos; karo reikmėms nutiesta daug naujų geležinkelių. 1919 Lietuvos vyriausybė perėmė iš Vokietijos geležinkelių tinklą (daug ruožų buvo sugadintų, stočių inventorius išgrobstytas), išsinuomojo garvežių, keleivinių, bagažo, prekinių ir atvirųjų vagonų. Tais pačiais metais pradėtas traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp Senamiesčio ir Panemunės, plačiuoju – iš Kaišiadorių į Radviliškį. 1919 Lietuvos geležinkelių ilgis buvo 943 km, riedmenų ūkį sudarė išsinuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių, 57 prekiniai vagonai (dauguma pasenę). 3–4 dešimtmečiais nupirkta naujų modernesnių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisių. Sutrumpėjo kelionių geležinkeliais laikas. Keleivių pervežimas plačiaisiais geležinkeliais kasmet didėjo: 1919 buvo pervežta 220 309, 1920 – 990 500, 1921 – 1 684 700, 1922 – 2 108 700 keleivių (iš jų 76 400 tarptautiniais maršrutais). 1923 atgavus Klaipėdos kraštą ir Klaipėdos uostui tapus Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi 1925 iš viso Lietuvoje keleivių pervežta 3 676 500 (tarptautiniais maršrutais – 307 800). Nuo 1926, pradėjus kursuoti autobusams, vėliau dėl ekonominės krizės geležinkeliais keleivių buvo pervežama mažiau (pavyzdžiui, 1930 pervežta 2 716 600, 1933 – 1 957 700). Sumažėjus krizės padariniams ir sumažinus vežimo tarifus, keleivių skaičius padidėjo (1937 pasiekė 3 379 700, iš jų 213 600 tarptautiniais maršrutais). Siauraisiais geležinkeliais 1920 keleivių buvo pervežta 157 300, 1921 – 705 700, 1922 – 1 178 600, 1924 – 1 900 400, 1925, Kaune pradėjus kursuoti autobusams, keleivių sumažėjo iki 1 723 400, 1930 (padidinus traukinių skaičių Kauno ruože) padidėjo iki 2 517 100, 1935 uždarius Kauno ruožą pervežta 1 370 600, 1936 – 249 200, 1937 – 292 600 keleivių. Plačiaisiais geležinkeliais vežamų krovinių iki 1931 daugėjo (1919 – 90 900 tonų, 1921 – 778 700 tonų, 1925 – 1 074 600 tonų, 1931 – 1 978 600 tonų), 1932 dėl ekonominės krizės sumažėjo iki 1 437 500 tonų, vėliau vėl daugėjo (1937 – 2 075 300 tonų). Siauraisiais geležinkeliais 1920 krovinių buvo pervežta 224 500 tonų (didžiausią dalį sudarė kroviniai karinėms reikmėms), 1921 – 169 600 tonų, 1925 – 124 900 tonų, 1929 – 188 100 tonų, 1931 – 185 400 tonų, 1932 – 161 800 tonų, 1936 – 250 200 tonų, 1937 – 276 900 tonų. 1939 eksploatacinis geležinkelių ilgis (be Klaipėdos krašto) sudarė 1884 kilometrus (plačiųjų – 1409 kilometrai, siaurųjų – 475 kilometrai), Lietuva turėjo 172 garvežius, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų, 13 automotrisių (visi skirti plačiajam geležinkeliui), plačiųjų geležinkelių krovinių apyvarta buvo 274 mln. tonkilometrių, keleivių – 238 mln. keleivių kilometrų (siaurųjų – atitinkamai 18,5 mln. ir 18 mln.).

1940 Lietuvos geležinkeliai buvo įtraukti į SSRS geležinkelių tinklą. 1941–1944 buvo labai apribotos kelionės traukiniais (vokiečių administracijos leidimus turintys asmenys galėjo važiuoti tik į darbą arba vykdydami tarnybinę užduotį). 1944–1945 buvo atstatytos per karą suniokotos svarbiausios geležinkelių linijos, vėliau pastatyti nauji stočių pastatai Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur, rekonstruota Vilniaus stotis, intensyvaus eismo vietose įrengti antrieji bėgių keliai. 7 dešimtmetyje išardytos mažai naudojamos Joniškėlio–Žeimelio, Jonavos–Ukmergės ir kai kurios kitos siaurojo geležinkelio linijos, 8 dešimtmetyje Utenos–Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas pertvarkytas į platųjį, elektrifikuotos Vilniaus–Kauno, Lentvario–Trakų, Vilniaus–Naujosios Vilnios linijos, visi garvežiai pakeisti dyzeliniais lokomotyvais. Krovinių ir keleivių apyvarta didėjo (3 lentelė). Geležinkelių eksploatacinis ilgis mažai keitėsi (4 lentelė).

Lietuvos geležinkelių žemėlapis

Atkūrus nepriklausomybę geležinkeliai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Jiems eksploatuoti 1991 buvo įsteigta valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai. 1992 europinio standarto geležinkeliu iš Šeštokų į Lenkiją pradėta vežti keleivius, 1994 – ir krovinius. Dėl sumažėjusios gamybos, pasikeitusios prekių ir paslaugų rinkos, pablogėjusių įmonių ryšių gerokai sumažėjo geležinkeliais vežamų krovinių (1990–1999 – 2,6 karto), kasmet vis mažiau buvo pervežama keleivių (5 lentelė). Rusijai panaikinus krovinių tarifų nuolaidas 1999–2000 sumažėjo į Klaipėdos uostą vežamų krovinių. 1990 geležinkeliais buvo pervežta 17,4 %, 1992 – 21,3 %, 1995 – 13,8 %, 1997 – 26,0 %, 2000 – 28,1 %, 2002 – 31,5 % visų krovinių. Didžiąją dalį (50–60 %) sudarė tranzitiniai kroviniai. 1992 geležinkeliais pervežta 0,9 %, 1995 – 2,2 %, 1997 ir 2000 – 2,3 %, 2002 – 2,0 % visų keleivių. 2002 padaugėjo šalies viduje vežamų krovinių, tarptautiniais maršrutais daugiau pervežta keleivių. 2002 pervežtas krovinių kiekis pagal rūšis parodytas 6 lentelėje, lokomotyvų ir vagonų skaičius – 7 lentelėje. Išankstiniais duomenimis, 2003 pervežta 43,4 mln. tonų krovinių (tarptautiniai pervežimai – 38,0 mln. tonų, vietiniai – 5,4 mln. tonų). Daugiausia buvo vežama nafta ir jos produktai (44,5 % visų geležinkeliais vežtų krovinių), cheminės ir mineralinės trąšos (14,2 %), juodieji metalai (8,3 %). 2003 geležinkeliais keliavo 7,0 mln. keleivių (6,0 mln. – šalies viduje, tarptautiniais maršrutais – 1,0 mln.). 2003 Lietuvos geležinkeliai eksploatavo 1775,3 km viešojo naudojimo geležinkelių (1753,5 km – 1520 milimetrų, 21,8 km – 1435 milimetrų pločio vėžės), iš jų – 122 km elektrifikuotų. Siekiant išsaugoti ilgiausią Europoje siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai (750 milimetrų pločio vėžė, 67 kilometrų ilgis) 2001 įsteigta viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vagonas

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

Lietuvos geležinkelių transportas

geležinkeliai; siaurasis geležinkelis