gelsvadumblaniai (Xantophyceae), dumblių klasė. 120 genčių. Apie 600 rūšių. Vienaląsčiai pavieniai, kolonijiniai, daugialąsčiai ir sifoninės struktūros dumbliai. Paplitę gėluosiuose vandenyse, rečiau jūrose.
Ląstelės vienabranduolės, kartais daugiabranduolės, su pektininiu apvalkalėliu ar be jo. Daugiausia autotrofai. Chromatoforai gelsvai žali, disko, plokštelės, žvaigždės, juostelės pavidalo, išsidėstę prie sienelės. Juose yra a, c chlorofilo, įvairių karotinoidų, ksantofilų. Asimiliacijos produktai – riebaliniai aliejai (krakmolo nesudaro). Daugelis vegetatyvinės stadijos gelsvadumblainių yra nejudrūs. Judriosios formos turi po 2 nevienodo ilgio ir skirtingos sandaros žiuželius. Dauginasi vegetatyviškai (ląstelių dalijimusi, kolonijų fragmentacija), nelytiškai (zoosporomis, autosporomis) ir lytiškai (izogamija, oogamija). Aptinkami planktone, bentose, drėgnoje žemėje, ant akmenų, medžių kamienų. Judrūs, pasyviai plaukiojantys arba prisitvirtinę prie įvairių substratų. Labiausiai paplitusios (ir Lietuvoje) planktone tribonemos (Tribonema), bentose – gaurūnės (Vaucheria), drėgnoje žemėje – tvenkuolio (Botrydium) genčių rūšys.
a – tribonema, b – tvenkuolis
1256
-tribonema; -tvenkuolis; -gaurūnė