geltonknis (corpus luteum), kiaušidės darinys. Susidaro joje po ovuliacijos iš plyšusio folikulo ląstelių ir gamina hormonus, kurie lemia gimdos gleivinės vešėjimą. Praėjus kelioms valandoms po ovuliacijos (folikulo plyšimo) hipofizėje gaminamas liuteinizuojantis hormonas (LH) skatina geltonkūnio susidarymą. Į plyšusį folikulą įauga kraujagyslės, o jo ląstelės, veikiamos LH ir prolaktino, virsta geltonkūnio ląstelėmis – liuteocitais, išskiriančiais geltoną pigmentą liuteiną. Geltonkūnis susidaro cikliškai, kas mėnesį. Jis gamina progesteroną, slopinantį kitų folikulų ir kiaušinėlių brendimą, skatinantį gleivinės vešėjimą, sekreciją (rengia gimdą priimti apvaisintą kiaušinėlį). 7–8 dieną po ovuliacijos geltonkūnis būna didžiausias (apie 2–2,5 cm skersmens). Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, dažniausiai apie 20–21 ciklo dieną geltonkūnis pradeda nykti, jo vietoje susidaro vadinamasis balkšvasis kūnas – kiaušidės randelis. Jeigu kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis išveša ir pirmuosius 2–3 nėštumo mėnesius atlieka placentos funkciją, palaiko nėštumą. Laikotarpis po ovuliacijos, kai susidaro geltonkūnis, vadinamas liuteininiu (geltonkūnio) laikotarpiu, per jį kūno temperatūra padidėja keliomis dešimtosiomis laipsnio; pagal tai apytikriai galima spręsti, ar gerai funkcionuoja geltonkūnis. Kartais dėl geltonkūnio veiklos sutrikimų moteris negali pastoti, tuomet taikomas specifinis gydymas hormonais.
675