gelugpà (< tibetiečių k.), viena iš keturių pagrindinių Tibeto budizmo mokyklų. Vyrauja Buriatijoje, Kalmukijoje, Mongolijoje, Tibete, Tuvoje. 14 a. įkūrė Tibeto budizmo reformatorius Congkhapa; susiklostė 16 a. viduryje. Remiant mongolų valdovams (ypač chanui Altanui, kurio vaikaitis tapo Dalai Lama IV) paplito Mongolijoje. Dalai Lamai V (1617–82) įveikus kagjupos mokyklos pasipriešinimą ir 17 a. viduryje tapus nepriklausomu nuo Čingų valdovu, gelugpa įsitvirtino kaip dominuojanti Tibeto religinė ir politinė jėga. Pagrįsta kadampos mokyklos (atstovai siekia gyventi kaip bodhisatva, pabrėžia nuolatinį proto lavinimą) ir madhjamikos prasangikos mokyklos (atstovai mano, kad tikrovę įmanoma pažinti tik įžvalga) reformuotomis idėjomis. Gelugpos vienuoliai dėvi aukso spalvos galvos apdangalus, simbolizuojančius vienuolystės įžadus (todėl gelugpa neformaliai vadinama geltonkepurių mokykla). Pabrėžia vienuolių etikos laikymąsi ir budistinės logikos pagrindinių tekstų, sukurtų Indijoje, hierarchinį studijavimą. Gelugpa puoselėjo vienuolinius universitetus (Drepungo, įkurtas 1416, Tašilhungpos, įkurtas 1447, ir kitus).
Gelugpos vadovas yra Gandeno vienuolyno, kurį 1409 įkūrė Congkhapa, vadovas – tripa (sėdintysis soste), bet faktinė valdžia priklauso dalai lamai ir pančen lamai. Teokratinę valdžią Tibete gelugpos vadovai išlaikė iki 1959 (nors Kinija Tibetą okupavo 1951). 20 a. 7 dešimtmetyje Kinijos komunistai sugriovė gelugpos mokslo ir dvasinio lavinimosi svarbiausius centrus, kuriuose studijavo apie 10 000 vienuolių. 1995 Kinijos valdžia paskyrė gelugpos vadovu Gjalceną Norbų. Gelugpos vienuoliniai universitetai iš dalies atsikūrė Indijoje, 20 a. pabaigoje ir Tibete. Gandeno vienuolynas tęsia veiklą Pietų Indijoje, nuo 2003 gelugpai nominaliai vadovauja šimtas pirmasis tiesioginis Congkhapos įpėdinis Khesuras Lungri Namgjalas.
171