Gėluvos piliakalnis
Gluvos pliakalnis, piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime. Piliakalnis, dar vadinamas Birutkalniu, yra kaimo pietrytinėje dalyje, Dubysos kairiajame krante, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių – slėnio daubos (per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai), šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, jų viršutinė 3–5 m aukščio dalis dirbtinai pastatinta. Šiaurės rytų pusėje, nuo aukštumos, supilti du tiesūs apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukščio (dabar perkasti) pylimai, kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m pločio (viršuje) griovys. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos trapecijos formos, 80 m ilgio ir 30 m pločio šiaurrytiniame bei 20 m – pietvakariniame gale. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už pylimų, yra gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių. Manoma, piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 per Jogailos ir Kęstučio tarpusavio kovas. Piliakalnį 1906 aprašė L. Krzywickis, žvalgomuosius tyrimus 1961 atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas), 1980 Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (Kultūros paminklų apsaugos taryba), 1991 Kultūros paveldo mokslinio centro (Kultūros paveldo centras) archeologai. Manoma, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra kapinynas. 1996 ištirtas (tyrėjas A. Strazdas) upelio išplautoje 10 × 4 m dydžio išgraužoje aptiktas moters kapas, rasta 3–5 mžiaus. žalvarinė segė lenkta kojele, žalvarinis juostinis žiedas ir geležinis peiliukas.
3049
Birutkalnis; Ariogalos pilis