gelžbetoninės konstrukcijos

monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos

gelžbetonnės konstrùkcijos, iš paprastojo arba įtemptojo gelžbetonio pagaminti statinių elementai (dažniausiai laikantieji) ir jų sistemos. Skiriamos laikančiosios strypinės (kolonos, sijos, santvaros, arkos) ir laikančiosios atitvarinės (sienos, plokštės, perdangos, kevalai) konstrukcijos bei statiniai (bokštai, dūmtraukiai, tiltai, užtvankos, rezervuarai). Plonasienės gelžbetoninės konstrukcijos vadinamos armocementinėmis konstrukcijomis. Pagal gamybos būdą būna monolitinės (vientisosios) ir surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos. Monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos dažniausiai masyvios, įvairių, kartais labai sudėtingų formų (užtvankos, bokštai, tiltai, kevalai). Gaminamos statybos vietoje – armatūriniai strypynai sudedami į klojinius, jei reikia – armatūra iš anksto įtempiama (įtemptosios gelžbetoninės konstrukcijos), ir užbetonuojama.

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos dažniau naudojamos karkasiniams pastatams. Tai kolonos, sienų ir perdangų plokštės, rėmsijės, sijos, santvaros, laiptų ir kiti elementai. Šios paprastosios ir įtemptosios gelžbetoninės konstrukcijos gaminamos gamyklose arba statybviečių specializuotose aikštelėse. Surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų matmenys priklauso nuo transporto mašinų ir kranų galios bei transportavimo galimybių. Montuojant statinius iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų suvirinamos jų elementų metalinės įdėtinės detalės arba iškišti armatūros galai, sandūros užliejamos betonu. Gelžbetoninių konstrukcijų elementai yra gana stiprūs ir standūs, atsparūs pleišėjimui, jų betono ir armatūros stiprumas nemažėja nuo kartotinių statinių ir dinaminių apkrovų, nedidelių atsitiktinių perkrovų ir kitų aplinkos poveikių, todėl ilgalaikės.