gẽmalas, embriònas, organizmų naujo individo užuomazga.
Gyvūnų gemalas
Gyvūnų gemalas vystosi kiaušinio dangaluose arba motinos organizme. Gemalo raida apima laiką nuo apvaisinimo iki išsilupimo iš kiaušinio dangalų arba gimimo. Visų gyvūnų gemalui būdingos svarbiausios raidos stadijos: zigotos, segmentacijos, morulės, blastulės, gastrulės, pagrindinių organų užuomazgų susidarymo (histogenezės) ir organogenezės.
Po apvaisinimo atsiranda kokybiškai naujo tipo pirmoji būsimo organizmo ląstelė – zigota. Ji turi diploidinį chromosomų rinkinį, yra pasiruošusi segmentacijai ir tolesnei naujo organizmo raidai. Segmentacijos metu susidaro blastomerų kamuolėlis, panašus į gervuogę – morulė, ląstelių kekė. Šiame raidos etape skylanti zigota dėl apvalkalų spaudimo, blastomerų lipnumo išlaiko pirmykštę formą, blastomeros prisišliejusios viena prie kitos. Gastrulės raidos stadijoje susiformuoja užuomazginiai sluoksniai: ektoderma, endoderma ir mezoderma. Gastruliacija yra kartu ir pirminė morfologinė gemalo diferenciacija. Iš gastruliacijos metu susidariusių trijų užuomazginių sluoksnių pradeda formuotis audinių bei organų užuomazgos. Užuomazginių sluoksnių ląstelių diferenciacija lemia gemalo kūno, jo organų ir audinių morfogenezę bei histogenezę.
žuvies (a), viščiuko (b), kiaulės (c) ir žmogaus (d) gemalo vystymasis
Gemalo dalys, organai ir audiniai formuojasi determinuotai, t. y. pagal tam tikrą nustatytą jų formavimosi kryptį, todėl net įvairių veiksnių veikiami jie gali keistis tik tam tikrose ribose ir išlaikyti kokybinius skirtumus. Formuojantis nuolatiniams organams iš daugialąsčių gyvūnų užuomazginių sluoksnių susidaro ir laikinieji, arba provizoriniai, organai, funkcionuojantys tik gemalo raidos metu.
Gemalas vystosi dėl įvairių biologinių sistemų viena po kitos einančių sąveikų. Šį procesą lemia branduolyje esantys genai: iš vienos ląstelės susidaro daugialąstis organizmas, susidedantis iš audinių bei organų ir galintis savarankiškai egzistuoti. Įvairių gyvūnų ankstyvųjų raidos stadijų gemalai panašūs, nes ontogenezėje kartojasi svarbiausios filogenezės stadijos (biogenetinis dėsnis).
1834
Žmogaus gemalas
Žmogaus gemalas nuo placentos susidarymo (trečias nėštumo mėnuo) iki gimimo vadinamas vaisiumi.
1834
Augalų gemalas
Augalų gemalas vystosi iš zigotos, sėklapradžio branduolėlio, kartais iš sėklapradžio dangalo (integumento) ląstelių. Žaliadumblių zigota iš karto dalijasi mejozės būdu, rudadumblių iš besidalijančios zigotos susidaro embrioninis kūnas, turintis augimo tašką. Samanų gemalas dygsta ant pirminio augalo (gametofito), kuris jį maitina; iš vėliau gemale susidariusio sporogeninio audinio formuojasi sporos. Paparčių, asiūklių, pataisų gemalas iš karto tampa nauju individu (sporofitu). Pušūnų ir magnolijūnų gemalas vystosi sėklapradyje. Magnolijūnų gemalas dažniausiai diferencijuojasi į šaknelę, stiebo pradmenį, poskiltį (hipokotilį) ir pumpurėlį, kurį sudaro augimo kūgelis ir lapų pradmenys. Parazitinių augalų gemalas menkai diferencijuotas. Dažniausiai visų augalų sėkla prieš dygimą kurį laiką būna ramybėje, dėl to nuo gemalo raidos iki daigo atsiradimo praeina tam tikras laikas. Ankstyvųjų raidos stadijų lelijainių ir magnolijainių gemalas yra vienodi. Vėliau lelijainių gemalo viršūninėje dalyje susidaro vienas būsimosios sėklaskiltės kauburėlis, magnolijainių – du, kai kurių kitų augalų – 3 ir daugiau. Magnolijūnų gemale organų pradmenys labiau diferencijuoti negu pušūnų. Sėkloje gemalą gaubia endospermas, kuriuo jis minta dygdamas, kartais dar ir kitas atsarginis audinys – perispermas, išsivystantis iš sėklapradžio branduolio.
2271
-gyvūnų gemalas; -augalų gemalas; -žmogaus gemalas