gematrija
gemãtrija (< hebr.), judaizme – vienas šventų tekstų aiškinimo metodų. Pagrįsta žodžių ar sakinių skaitmeninės vertės skaičiavimu. Kabalistai tiki, kad Tora, kaip tekstas, yra kodas, kurį galima iššifruoti. Naudojama keletas šifravimo sistemų (pvz., notarikonas – iš žodžių pirmųjų raidžių, pirmos ir paskutinės arba dar ir vidurinės raidės sudaroma frazė, temura – raidės surašomos į lenteles ir jas keičiant vietomis sudaromi nauji žodžiai). Labiausiai paplitęs gematrijos būdas yra sudėti žodžio raidžių skaitmenines vertes. Gavus žodžio ar frazės skaitmeninę vertę ieškoma kito žodžio ar frazės tokios pat skaitmeninės vertės, tada – prasminės tų žodžių ar frazių sąsajos (pvz., Dievo hebrajišką vardą sudarančių raidžių skaitmeninė vertė yra 26, o žodžių meilė ir vienas skaitmeninės vertės yra 13; tada Dievo vardas gali būti suvokiamas kaip neatsiejamas nuo jo vienumo ir meilės). Manoma, pirmasis gematriją pradėjo vartoti Asirijos karalius Sargonas II (721–705 prieš Kristų). Gematriją taikė senovės graikai, gnostikai. Jos pavyzdžių pateikiama baraitoje, midrašuose, klasikiniuose Toros komentaruose ir kituose rabinų tekstuose. Gematriją išplėtojo Chasidei Aškenaz judėjimo, kilusio 13 a. Vokietijoje, nariai. 13 a. pabaigoje gematrija įtraukta į kabalistinę praktiką. Gematrija paplito kaip penktasis Toros interpretavimo būdas.
565