gemològija (lot. gemma – brangakmenis + gr. logos – mokslas), mokslas apie brangiuosius ir juvelyrikoje naudojamus akmenis. Gemologijos svarbiausi tyrimo objektai – brangakmeniai ir kiti juvelyriniai akmenys, tarp jų – organinės kilmės (gintaras, perlai, koralai, gagatas, dramblio kaulas, opalizuotas medis) ir dirbtinės (sintetiniai mineralai, stiklas) medžiagos. Gemologija nustato tiriamųjų objektų vertę, taksacijos kriterijus, apdirbimo kokybę, klasifikuoja tiriamuosius objektus, tiria jų įvairias savybes (šviesos lūžimą, fluorescenciją, tankį ir kita). Gemologija glaudžiai susijusi su geologija (mineralogija ir petrografija), fizika, chemija, ekonomika, istorija, etnografija ir kitais mokslais. Remiantis archeologinių ir istorinių tyrimų duomenimis, susidomėjimas brangakmeniais siekia seniausią žmonijos raidos etapą. Gemologija kaip mokslas susiklostė 19 a. 9 dešimtmetyje.
aukštos kokybės rubinų rūšiavimas (Mogoko kasykla, Mianmaras)
Daugelyje pasaulio valstybių yra įkurta gemologijos tyrimo institutų, įsteigta draugijų. Pirmoji Gemologijos asociacija įkurta 1908 Didžiojoje Britanijoje, gemologų draugija – 1934 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvos gemologų draugija įkurta 1994 prie Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros.
22