Genãdijus II Scholãrijus (Gennadios II Scholarios), tikr. Georgios Kurteses apie 1400–05Konstantinopolis 1472 ar 1474Šv. Jono Krikštytojo vienuolynas prie Serų (Graikija), Bizantijos teologas ir filosofas, Konstantinopolio patriarchas. Jaunystėje studijavo filosofiją ir teologiją; Morkaus Efesiečio ir Jurgio Gemisto Pletono mokinys. Konstantinopolyje įsteigė gramatikos ir filosofijos mokyklą; dėstė filosofiją Konstantinopolio universitete; Imperatoriaus rūmų pamokslininkas. Iš pradžių buvo Rytų ir Vakarų Bažnyčių unijos šalininkas (kaip patarėjas teologijos klausimais lydėjo imperatorių Joną VIII Paleologą į Florencijos susirinkimą, čia pasakė tris Bažnyčių vienybėn kviečiančias kalbas). 1443 pozicijas pakeitė ir nuo 1447 vadovavo unijos priešininkams. 1450 įstojo į vienuolyną (priimdamas Genadijaus vardą). 1453 turkų įkalintas, bet netrukus sultono Mechmedo II siūlymu išrinktas Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu; pareigas (su pertraukomis) ėjo 1451–65. Bažnyčios labui ieškojo kompromisų su turkais, už tai buvo smerkiamas. Gausų raštų palikimą (pagal rankraščius išleista 1912–36) sudaro svarstymai apie liturgiką, palamizmo (kurį mėgino suartinti su mokslu) ir Jono Damaskiečio doktrinų apologetika, pastoraciniai, antijudaistiniai, unijiniai (vėliau – antiunijiniai) traktatai, ginčai su Jurgiu Gemistu Pletonu, liturginiai tekstai, poezijos kūriniai, Aristotelio ir Porfirijaus komentarai ir kita. Vienas žymiausių Vakarų Europos filosofijos populiarintojų Bizantijoje; į graikų kalbą vertė Petro Ispano (popiežiaus Jono XXI), Tomo Akviniečio, Gilberto Poretaniečio ir kitų raštus. Genadijaus II Scholarijaus knygos apie Filioque (lotynų kalba 1581) ir apie popiežiaus primatą (lotynų kalba 1581 21582, lenkų kalba 1586; vertė Stanislovas Radvila) buvo išspausdintos Vilniuje.
2452