Genč kapinýnai, du kapinynai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Genčų kaimo, Ašmenos dešiniajame krante. Apardyti. Pirmajame kapinyne Kauno kultūros muziejus (Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus, įkurtas 1936, dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus; Čiurlionio dailės muziejus) 1940 ištyrė (vadovas P. Baleniūnas) apie 35 m2 plotą, Istorijos institutas 1983–1987 (tyrimų vadovas A. Merkevičius; Lietuvos istorijos institutas) – 2013 m2 plotą ir 1993–1995 (tyrimų vadovas J. Stankus) – 303 m2 plotą. 1983–1987 rasta nedegintų (167) ir sudegintų (49) mirusiųjų kapų su 8–12 amžiaus dirbiniais. Įkapės: žalvariniai papuošalai, geležiniai darbo įrankiai, ginklai, tošinės dėžutės, diržai, moliniai puodeliai. 1993–95 aptikta dvylika 2–3 amžiaus nedegintų mirusiųjų kapų su akmenų vainikais; aštuoniuose kapuose laidota po vieną, dviejuose kapuose – po du mirusiuosius su įkapėmis (daugiausia žalvarinėmis segėmis, mėlyno stiklo karoliukais, peiliais, dalgiais, kirviais, kaltais, galąstuvais, antkaklėmis, žiedais) ar be jų. Apie 2 km į šiaurę yra antrasis kapinynas. Istorijos institutas 1983 ištyrė (vadovas J. Stankus) 291 m2 plotą. Rasti nedegintų (5) ir sudegintų (18) mirusiųjų kapai. Kapinynas datuojamas 9–12 amžiumi. 1940 radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1983–1987 ir 1993–1995 – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, pavienių radinių yra Kretingos muziejuje.
1123