genealogija

genealògija (gr. genealogia – giminės kart eilė), gyvybės formų giminystės ryšių nustatymas su jų tolimaisiais protėviais. Remiantis embriologija, paleontologija ir lyginamąja anatomija buvo atkurta stuburinių gyvūnų ir žmogaus biologinė evoliucija. Dabartiniai genealogijos tyrimai remiasi citogenetika ir molekuline genetika. Yra genų, kurių randama visuose organizmuose – nuo bakterijos iki žmogaus. Pvz., apie 70 % žmogaus ir pelės genomo sutampa. Tie patys genai iš vienos rūšies organizmo per evoliuciją pereina į kitas rūšis ne atsitiktinai, o chromosomų blokais. Pelės chromosomas perkirpus aštuoniose vietose arba kirstuko – dešimtyje ir sudėliojus kita tvarka, galima būtų sudaryti žmogaus kariotipą. Remdamiesi lyginamąja genetika mokslininkai bando rekonstruoti pirminį žinduolių kariotipą. Gerai ištirtas stuburinių fibroblastų formavimąsi lemiantis genas (būtinas galūnėms susidaryti), kuris atsirado varliagyviams (žuvys jo neturi), kai stuburiniai gyvūnai pradėjo gyventi sausumoje.