genealògija (gr. genealogia – giminės kart eilė), pagalbinė istorijos mokslo disciplina, tirianti daugiausia vidurinių amžių giminių, šeimų, asmenų kilmę, giminystės ryšius. Glaudžiai susijusi su heraldika, numizmatika ir kitomis pagalbinėmis istorijos disciplinomis. Padeda nustatyti vidurinių amžių socialinius ir turtinius santykius, istorinių šaltinių kilmę ir turinį.
Raida
Susiklostė 17 a. Prancūzijoje (genealogijos mokyklos įkūrėjai A. Duchesne’as, Anselme’as de Sainte Marie, Ch. Du Cange’as). 19 a. pabaigoje parengta genealogijos tyrimo metodika. Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ir bajorų kilmę 19–20 a. tyrė lenkų istorikai (O. M. Balzeris, A. J. F. Bonieckis, Włodzimierzas Dworzaczekas, Z. Kuchowiczius, Franciszekas Piekosińskis, K. Pietkiewiczius, Leszekas Podhorodeckis, W. A. Semkowiczius, Józefas Wolffas ir kiti). Lenkijoje veikia Heraldikos ir genealogijos draugija (Towarzystwo Heraldyczno‑Genealogiczne).
Lietuvoje
Lietuvių istoriografijoje 20 a. 3–4 dešimtmetyje ėmė klostytis genealogijos tyrimų (J. Jakštas, Paulius Šležas tyrė Gedimino kilmę, I. Jonynas – Vytauto šeimyną) tradicijos. Naujas genealoginių tyrimų etapas prasidėjo 20 a. 9 dešimtmetyje. Išleisti šaltiniais pagrįsti Vytauto Aleksiejūno (apie Römerių giminę), E. Banionio, Z. Kiaupos (apie A. Kojalavičiaus‑Vijūko ir jo brolių kilmę), Elmanto Meilaus (apie S. Daukanto giminę), E. Rimšos (apie Vaclovą Agripą, Radvilas), S. Lazutkos (apie L. Sapiegą), N. Asadauskienės (apie Kiškas), R. Petrausko (bendrosios 14–15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bei bajorų giminių ir giminiavimosi problemos) veikalai.
L: O. Lorenz Lehrbuch der gesamten wissenschaftlichen Genealogie Berlin 1898; O. Forst-Battaglia Traité de généalogie Lausanne 1949; W. Dworzaczek Genealogia Warszawa 1959; Genealogia 6 t. Warszawa 1982–2001.
84
415