genealoginė kalbų klasifikacija

genealòginė kalb klasifikãcija, kalbų skirstymas pagal jų giminystės ryšius, t. y. bendrą kilmę.

indoeuropiečių genealoginės kalbų klasifikacijos schema pagal W. P. Schmidą (1979)

Kabos, kilusios iš praeityje egzistavusios prokalbės dialektų, skiriamos prie tos pačios kalbų šeimos ar grupės. Pvz., visos dabartinės romanų kalbos yra kilusios iš liaudies lotynų kalbos tarmių, savaip paveiktų senbuvių tautų kalbų substrato ir gretimų kalbų. Žinomas pirminis šaltinis (lotynų kalba) ir raidos rezultatas (dabartinės romanų kalbos) leidžia patikrinti lyginamojo metodo, vartojamo kalbų giminystei nustatyti, patikimumą. Genealoginė kalbų klasifikacija daugiausia remiasi dėsningais morfologinių formų ir žodžių atitikmenimis. Žinoma kelios dešimtys kalbų šeimų: indoeuropiečių (viena didžiausių ir geriausiai ištirtų), afrazijiečių, altajiečių, kaukaziečių, uraliečių, austroneziečių, paleoazijiečių, dravidų ir kitų kalbų šeimos. Daugelis jų skirstomos į grupes, pvz., estų, suomių ir kitos Baltijos finų kalbos su Permės ir Volgos finų kalbomis sudaro finų kalbų grupę, kuri kartu su ugrų kalbų grupe priklauso finougrų kalboms ir įeina į uraliečių kalbų šeimą.

Intensyviai ieškoma požymių, kurie leistų kalbų šeimas laikyti giminiškomis ir jungti į dar didesnius vienetus, pvz., indoeuropiečių kalbų šeimą kartu su kai kuriomis kitomis kalbų šeimomis (afrazijiečių, altajiečių, dravidų, uraliečių) bandoma jungti į nostratinių kalbų giminę (lyginamoji kalbotyra).

Pagal genealoginę kalbų klasifikaciją lietuvių kalba priklauso baltų kalbų grupei. Ją kitados sudarė du dialektai – vakarų ir rytų. Iš rytų dialekto išriedėjo dabartinės lietuvių ir latvių kalbos, vakarų dialektui priklausė prūsų, jotvingių, veikiausiai ir Dniepro baltų kalbos. Baltų kalbų grupė savo ruožtu įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą, kuriai priklauso ir slavų, germanų, keltų, italikų (ir romanų), graikų, indoiranėnų, trakų, ilyrų, albanų, frigų, armėnų, tocharų, anatolų kalbų grupės. 20 a. paskutiniųjų dešimtmečių tyrimai atskleidė ypatingą baltų kalbų vaidmenį indoeuropiečių kalbų seniesiems ryšiams nustatyti. W. P. Schmido pateiktame indoeuropiečių genealoginės kalbų klasifikacijos modelyje (pav.) baltų kalbos turi centrinę vietą, pagal jų formų atitikmenis periferinio arealo (keltų, hetitų, armėnų, tocharų) kalbose siūloma rekonstruoti indoeuropiečių archaizmus.

L: J. Palionis Kalbos mokslo pradmenys Vilnius 1985; V. Mažiulis Pasaulio tautų kalbos Vilnius ²2001; V. Ivanov Genealogičeskaja klassifikacija jazykov i ponjatie jazykogo rodstva Moskva 1954; W. P. Schmid Baltisch und Indogermanisch / Baltistica 1976 t. 12 sąs. 2.

2352