genėjimas
genjimas, dalinis arba visiškas augalo šakų ar ūglių šalinimas, trumpinimas, šakos atlenkimas ar įlaužimas, įpjovimas virš pumpuro ar šakelės. Genėjimu reguliuojamas augalų augimas, derėjimas, formavimasis. Pagrindiniai genėjimo būdai yra retinimas ir trumpinimas, papildomi – šakos atlenkimas, įlaužimas, įpjovimas (virš ar žemiau pumpuro arba šakos) ir pinciravimas.
kriaušės vainiko retinimas ir viršūnėje išaugusių ūglių šalinimas
Retinimu šakos arba ūgliai išpjaunami iš augimo vietos, šakos žiedo. Išretinto augalo apimtis nepakinta, bet likusios šakos gauna daugiau šviesos, oro, būna produktyvesnės, išauga geresni vaisiai, dekoratyvinių augalų žiedai. Trumpinimu šalinama ūglio arba šakos dalis. Likusioje ūglio arba šakos dalyje formuojasi pumpurai, išauga daugiau ir ilgesnių ūglių. Trumpinamos įvairaus amžiaus augalų šakos. Jauni medeliai patrumpinus jų viršūnes išaugina vainiko pagrindines šakas, kurios patrumpintos – antros eilės šakas. Trumpinamos mažiau šakotis linkusių veislių viršūnės ar jų šakos. Arčiau pjūvio išsprogsta daugiau pumpurų ir geriau auga ūgliai. Trumpinama šaka silpnėja, trumpinamas ūglis šakojasi.
metūglių ar šakų atlenkimas: a – atlenkta pririšant prie liemenėlio, b – atlenkta sutvirtinant viela
Šakos atlenkimas horizontalia augimo kryptimi pristabdo šakos ar ūglių augimą, skatina žiedinių pumpurų susidarymą. Stačiai augančios šakos arba ūgliai, kuriuos dėl blogo išaugimo kampo reikėtų išpjauti, atlenkti į horizontalią padėtį, gali tapti pagrindine arba tarpinėmis šakomis. Šakos įlaužimas t. p. stabdo augimą ir skatina derėjimą. Stačiai augančios šakos ir ūgliai įlaužiami horizontalia augimo kryptimi.
įpjovimai virš ir žemiau pumpuro
Įpjovimas virš pumpuro ar šakelės, kai įpjaunama ir mediena, skatina žemiau pjūvio esančių ūglių augimą. Įpjovimas žemiau pumpuro ar šakelės, kai įpjaunama tik žievė, išpjaunamas 0,5–2 cm žievės žiedas arba žievė suveržiama, augimą stabdo, augalo dalis virš padarytos žaizdos geriau krauna žiedinius pumpurus. Pinciravimas yra augančių ūglių trumpinimas vasarą (pašalinama viršūnė). Pinciravimu stabdomas ūglių augimas (pvz., vegetatyviniai ūgliai paverčiami vaisinėmis šakelėmis), skatinamas žiedinių pumpurų formavimasis.
Yra kelios vaismedžių genėjimos taisyklės. Numatoma būsimo medžio forma, kokio aukščio kamienas, kiek pagrindinių šakų, kokie atstumai tarp jų. Pagrindinės šakos apauginamos vaisinėmis šakelėmis. Genint paliekamos šakos, sudarančios ne mažesnį kaip 60° kampą su liemeniu (pagrindinės) arba su pagrindinėmis šakomis (šalutinės), nes smailesniu kampu išaugusios šakos greičiau atskyla. Pasodinus obelis ir kriaušes per pirmuosius 4–5 m. suformuojamos pagrindinės šakos. Jos daugiausia retinamos, lankstomos, įlaužiamos arba įpjaunamos. Kol vaismedis auga gerai (šakų galuose išauga 40–50 cm metūgliai), genėjimu reguliuojama tik šakų kryptis ir atstumai tarp pagrindinių šakų. Prasidėjus derėjimui metūgliai auga menkiau (jų normalus ilgis 30–40 cm). Jeigu jie trumpesni kaip 30 cm, šakos trumpinamos. Vaismedžio vainikas nuolat retinamas, kad vaisinės šakelės gautų pakankamai šviesos.
Skiriami du genėjimo laikotarpiai: nevegatacijos (nuo kovo mėnesio iki vaismedžių žydėjimo) ir vegetacijos (birželio–rugpjūčio mėnesiais). Genint nevegetacijos metu skatinamas stiprus vaismedžių augimas, todėl versliniuose soduose tai daroma retai. Daugiausia genimi augantys ūgliai. Ankstyvosios slyvos, vyšnios, trešnės genimos liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai skinami ar jau nuskinti vaisiai, tada geriau gyja žaizdos. Abrikosai genimi sulapoję. Uogas nuskynus genimi ir uogakrūmiai: išpjaustomi derėję aviečių, gervuogių ir pasenę serbentų bei agrastų stiebai. Genima pjūkleliu, peiliu, žirklėmis. Didesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu, emulsiniais ar aliejiniais dažais.
1326