generãlinis mšis, kariaujančiųjų šalių pagrindinių pajėgų kautynės viename ribotame vietovės (akvatorijos) rajone, kurios, sumušus vieno priešininkų pajėgas, 18 a.–19 a. pirmoje pusėje dažniausiai lemdavo kampanijos ar net karo baigtį (pvz., 1709 Poltavos, 1805 Austerlitzo mūšiai); to meto karybos teorijos objektas. Aktyvus generalinio mūšio strategijos šalininkas buvo Napoleonas I. Generalinio mūšio teoriją plėtojo daugelis karvedžių ir karybos teoretikų, pvz., C. Ph. G. von Clausewitzas, A. H. Jomini. 19 a. antroje pusėje, atsiradus masinėms kariuomenėms ir automatiniams ginklams, pasikeitė kovos veiksmų strategija ir taktika, todėl generalinis mūšis neteko ankstesnės reikšmės.
645
1689