generalinis prokuroras
generãlinis prokuròras, daugelyje šalių aukščiausiasis prokuratūros pareigūnas ir jos vadovas.
Generalinio prokuroro skyrimo į pareigas procedūros, jo nepriklausomumas bei įgaliojimų pobūdis įvairiose valstybėse yra labai skirtingas ir dažnai priklauso nuo tradicijų, valstybinės valdžios institucijų sąrangos bei teisinės sistemos pobūdžio.
Skyrimas ir pagrindinės funkcijos
Daugumoje bendrosios teisės valstybių (pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija) generalinis prokuroras yra vyriausybės patarėjas. Jis dažniausiai priklauso šalies vykdomajai valdžiai ir užima teisingumo ministro pareigas. Paprastai tokiais atvejais asmuo į generalinio prokuroro pareigas skiriamas valstybės vadovo sprendimu. Bendrosios teisės valstybėse generaliniai prokurorai gali būti atsakingi už teisėsaugą, baudžiamąjį persekiojimą ar apskritai už teisinius klausimus.
Europoje generalinį prokurorą į pareigas gali skirti parlamentas (pvz., Latvija, Kroatija, Vengrija, Slovėnija, Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija), šalies vadovas – monarchas (pvz., Belgija) ar prezidentas (pvz., Vokietija, Suomija, Bulgarija) vienasmeniu sprendimu, šalies vadovas kartu su vyriausybe (pvz., Graikija, Portugalija, Nyderlandai, Ispanija). Atskirais atvejais generalinis prokuroras skiriamas šalies prezidento sprendimu parlamentui pritarus (pvz., Ukraina) arba tik vyriausybės sprendimu (pvz., Norvegija, Airija, Čekija). Estijoje generalinį prokurorą skiria vyriausybė, gavusi parlamento teisės komiteto pritarimą. Italijoje generalinį prokurorą į pareigas skiria nepriklausoma institucija – Aukščiausioji Magistrato Taryba. Airijoje, Danijoje veikia prokuratūros direktoratas, kuriam vadovauja direktorius (generalinis prokuroras). Danijoje generalinį prokurorą formaliai skiria monarchas, nors iš tiesų tai yra vyriausybės sprendimas, priimamas teisingumo ministro (paprastai prokuratūros direktoriaus pareigas eina buvę aukšto rango Teisingumo ministerijos pareigūnai).
Prancūzijoje nėra šalies generalinio prokuroro. Generaliniai prokurorai veikia prie Prancūzijos Apeliacinio ir Kasacinio teismų. Prancūzijos Kasacinio teismo generalinis prokuroras dalyvauja drausminėse bylose, iškeltose teisėjams, notarams, advokatams, kandidatams į advokatus ir Administracinio teismo nariams, t. p. Valstybės tarybos, Konstitucinės Tarybos nariams ar pakaitiniams nariams apkaltos proceso atveju.
Slovėnijoje generalinis prokuroras tvirtina prokuratūros politiką, šaukia ir vadovauja prokuratūrų vadovų kolegijai ir kita. Jis negali duoti nurodymų, pasiūlymų tiriant bylą, bet vykdydamas jam teisės aktais nustatytas užduotis gali reikalauti informacijos apie ją.
Dažniausiai Europoje generalinis prokuroras teisiškai yra nepriklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Tačiau yra atvejų, kai generalinio prokuroro pareigos sutampa su teisingumo ministro pareigomis (pvz., Lenkija) arba organizaciniu atžvilgiu jis priklauso vykdomajai valdžiai (pvz., Vokietija). Tokiais atvejais generalinis prokuroras ir visa prokuratūra nelaikomi nepriklausoma valstybine teismine institucija.
Generalinis prokuroras kontinentinės teisės valstybėse paprastai ikiteisminiams tyrimams nevadovauja ir tik labai retais atvejais gali panaikinti žemesnių prokurorų priimtus sprendimus. Atskirais atvejais generalinis prokuroras negali duoti nurodymų žemesnių lygių (grandžių) prokurorams, gali tyrimui perduoti tik tam tikras bylas ir atstovauti valstybei aukščiausiose teisminėse bei kitose instancijose (pvz., Vokietija).
Generalinio prokuroro statusas Lietuvoje
Lietuvoje generalinio prokuroro statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), Prokuratūros (1994, įsigaliojo 1995, nauja redakcija 2003) ir kiti įstatymai. Generalinis prokuroras turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Prezidento posėdžiuose. Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina generalinio prokuroro pavaduotojas. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis prokuroras ir prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas. Buvęs generalinis prokuroras be egzaminų ir atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.
Generalinio prokuroro funkcijos
Generalinis prokuroras nustato prokuratūros struktūrą ir etatus, struktūrinių padalinių kompetenciją, tvirtina prokurorų ir prokuratūros personalo pareigybių sąrašą bei nustato jų pavaldumą, Karjeros registro tvarkymo taisykles, skiria ir atleidžia prokurorus ir priima jų priesaikas, tvirtina Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisijos sudėtį ir jos siūlymu skiria Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją, kartu su teisingumo ministru nustato kandidatų į Europos prokurorus bei į Europos deleguotuosius prokurorus (Europos prokuratūra) atrankos tvarką, skiria paskatinimus ir tarnybines nuobaudas prokurorams, tvirtina prokurorų stažuotės nuostatus, duoda sutikimą prokurorams dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą, sudaro įvairias komisijas (Prokurorų, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų) prokuratūros veiklos funkcionavimui užtikrinti ir tvirtina jų sudėtį (pats skirdamas į kiekvieną po 2 narius) bei veiklos nuostatus, Prokuratūros kolegijos patarimu tvirtina Prokurorų etikos kodeksą, nustato specialaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo tvarką prokurorui, pagal kompetenciją koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gali duoti ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas ir kita.
Informaciją apie prokuratūros veiklą generalinis prokuroras teikia Prezidentui ir Seimui, apie prokuratūros neprocesinę veiklą – Vyriausybei (ji su generaliniu prokuroru koordinuoja veiksmus garantuojant valstybės saugumą ir viešąją tvarką).
Generalinis prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savo pavaduotojo (apie tai pranešus Prezidentui), teisėjo, prokuroro ar žvalgybos pareigūno galimai padarytos nusikalstamos veikos, generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas – dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Skyrimas, įgaliojimų pasibaigimas ir atleidimas
Generalinį prokurorą 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Prezidentas Seimui pritarus. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Generaliniu prokuroru gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 m. nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį), turintis ne mažesnį kaip 10 m. tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą. Prieš pradėdamas eiti pareigas generalinis prokuroras prisiekia valstybei, priesaiką priima Prezidentas.
Generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų, kai atsistatydina, dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, savo poelgiu sulaužo priesaiką, jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras, pasibaigia įgaliojimų laikas, sulaukia 65 m., miršta, išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
Ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos gali inicijuoti (nušalindamas jį nuo pareigų) tik Prezidentas Seimo sutikimu.
Generalinio prokuroro instituto raida
Pagal 1933 Teismų santvarkos įstatymą, Lietuvos vyriausiuoju prokuroru buvo teisingumo ministras, kuris vadovavo Vyriausiojo tribunolo, Apeliacinių rūmų ir apygardų teismų prokurorams bei jų padėjėjams. Nuo 1940 generalinio prokuroro funkcijas Lietuvoje vykdė LSSR prokuroras, nuo 1946 – generalinis prokuroras, jį skyrė LSSR Aukščiausioji Taryba. Atkūrus nepriklausomybę, pagal 1990 Prokuratūros įstatymą įkurta generalinio prokuroro institucija.
Generaliniai prokurorai
1
2238