genètika Lietuvojè. Lietuvoje genetikos mokslas pradėjo formuotis 20 a. 3 dešimtmetyje. 1928 M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė atliko keletą kraujo grupių, 1935–43 – augalų genetinių tyrimų. K. J. Aleksa parašė vadovėlį Paveldėjimas gyvulininkystėje (1928), E. Gimbutienė – Augalų genetika (1936, 1939). D. Rudzinskas (1866–1954) propagavo G. J. Mendelio mokslą, paskelbė straipsnių genetikos klausimais. Po Antrojo pasaulinio karo genetikos raidą slopino įsigalėjęs vadinamasis lysenkizmas. Nuo 1963 genetika pradėta dėstyti Vilniaus universitete (V. Rančelis), atliekami augalų, nuo 1965 – gyvūnų ir žmogaus (R. Lekevičius) mutagenezės tyrimai. Tuo pačiu metu Biochemijos institute buvo tiriama virusų mutagenezė ir transformacija (Jonas Rubikas), Botanikos institute – mikroorganizmų genų veiklos reguliacija (J. Vasiliauskas).
Nuo 20 a. pabaigos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute tiriama bakterijų restrikcijos modifikacijos sistema (A. Janulaitis, S. Klimašauskas, A. Lubys), taikomi genų inžinerijos metodai (K. Sasnauskas), Biochemijos institute – bakteriofagų (R. Nivinskas), Biotechnologijos institute, Gamtos tyrimų centro Botanikos institute ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute – mielių genetikos (K. Sasnauskas, V. Melvydas, D. Čitavičius) problemos. Ekologinės genetikos, genotoksikologijos tyrimai atliekami Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute (J. Lazutka, R. Lekevičius, G. Slapšytė), Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute (J. Baršienė). Prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veikia Medicininės genetikos centras (iki 2003 Žmogaus genetikos centras; V. Kučinskas), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje daugiausia tiriami žmogaus genetikos klausimai (A. Sinkus). Paveldimas vaikų medžiagų apykaitos ligas tyrė A. Basys. Augalų morfogenetikos, genetinio polimorfizmo tyrimai atliekami Vilniaus universitete (V. Rančelis, D. Žvingila), augalų deoksiribonukleorūgšties (DNR) reparacijos – Botanikos institute (K. Cieminis), biotechnologijos tyrimai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (A. Sliesaravičius), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute (V. Stanys), Žemdirbystės institute (I. Pašakinskienė), prie šio instituto įsteigtas Augalų genetinių išteklių bankas (A. Budvytytė, Z. Dabkevičius). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute tiriamos miško augalų genetikos ir selekcijos problemos (A. Ramanauskas, J. Danusevičius, D. Danusevičius, R. Gabrilavičius, Sigutė Kuusienė). Augalų genetinių išteklių kaupimo ir tyrimo pradininkai A. Hrebnickis, D. Rudzinskas, gyvulių – J. Šveistys. Gyvulių kraujo grupes tyrė Z. Vagonis, stambiųjų galvijų genetikos tyrimai daromi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje (I. Miceikienė). Gyvūnų genetinio polimorfizmo, imunogenetikos problemos tiriamos Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute ir Vytauto Didžiojo universitete (A. Sruoga, A. Paulauskas). 1966–2003 veikė Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugija, nuo 1991 veikia Lietuvos žmogaus genetikos draugija, Baltijos šalių genetikų ir selekcininkų federacija.
L: V. Rančelis Genetika Vilnius 2000.
3163