genètinė epistemològija, genètinė psichològija, Ženèvos genètinės psichològijos mokyklà, psichologijos mokykla, įkurta Šveicarijos psichologo J. Piaget. Empiriniuose psichologiniuose tyrimuose jis taikė genetinį (kilmės ir raidos) metodą, savo sukurtą teoriją vadino epistemologija. Veikale Genetinės epistemologijos įvadas (Introduction à l’épistemologie génétique 3 tomai 1950) nagrinėjo žinių raidą tam tikrose mokslo srityse ir jų sąveikas. Išskyrė individualios raidos (dėsningumai nustatomi psichologiniais tyrimais), bendrosios logikos ir matematikos teorijos pažinimo (žinių) raidos aspektus. Genetinės epistemologijos šalininkai siekė sukurti bendrą pažinimo raidos teoriją, kuri apimtų ontogenezę (individualią raidą) ir filogenezę (istorinę raidą). Ontogenezės ir filogenezės lygmenis jie laikė paraleliais. Abiem lygmenimis pažanga reiškiasi kaip egocentrizmo ir fenomenalizmo įveikimas, refleksijos stiprinimas, loginių matematinių struktūrų kūrimas. Genetinė epistemologija prisidėjo prie mąstymo logikos ir psichologijos santykių problemos sprendimo, turėjo didelę įtaką žmogaus raidos bei mąstymo psichologijų plėtotei.
1868