genètinė informãcija, baltymų sintezės programa, užkoduota DNR (arba RNR) ir perduodama palikuoniams. DNR koduojama polipeptidų (baltymų) aminorūgščių seka. Ji koduojama 4 nukleotidų deriniais po 3 (genetinis kodas). Genetinė informacija paveldima DNR sintetinantis kopijavimo būdu (replikacija) ir DNR kopijas taisyklingai paskirstant dukterinėms ląstelėms. Ląstelės arba organizmo veiklai (baltymų biosintezei) genetinė informacija perduodama ne tiesiogiai, o per RNR, todėl ji perduodama 3 kartus: pirmąjį – sintetinantis DNR molekulėms, antrąjį – nuo DNR komplementarumo principu sintetinantis mRNR (transkripcija), trečiąjį – ribosomose ant mRNR vykstant polipeptido sintezei. F. H. C. Crickas (Didžioji Britanija) nustatė, kad genetinė informacija perduodama viena kryptimi: DNR → RNR → baltymas. Atradus atvirkštinę transkriptazę, kuri nuo RNR sintetina DNR, įrodyta, kad galima atvirkščia genetinės informacijos perdavimo kryptis: RNR → DNR (nuo onkogenų virusų RNR sintetinama DNR, kuri įsiterpia į ląstelės genomą). Dėl atvirkštinės transkriptazės atsirado didelė eukariotų genomo dalis – kartotinės sekos. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje plačiai tiriamas erdvinis makromolekulių (baltymų) išsidėstymas ląstelės struktūrose. Nustatyta, kad genetinė informacija apie šių struktūrų sandarą gali būti perduodama autonomiškai, per vadinamąsias supermatricas. Pagal genetinės informacijos perdavimą autonomiškos yra ir kai kurios RNR molekulės (epigenai) arba net baltymai (prionai).
3163
-informacija