genètinis nestabilùmas, reiškinys, kai labai dideliu dažniu pakinta genetinių struktūrų (genų) vieta, sandara ir kopijų skaičius. Skiriamas genomo (dažna heteroploidija), chromosomų (dažnos chromosomų mutacijos) ir genų genetinis nestabilumas. Nestabiliuoju vadinamas genas, kurio mutacijų dažnis be poveikio mutagenu yra 10–4–10–3 ir didesnis (įprastas genų mutacijų dažnis yra 10–8–10–6). Skiriamas genomo bendrasis (padidėjęs įvairių genų mutacijų dažnis) ir lokalusis (nestabili tik genomo dalis) genetinis nestabilumas. Genetinį nestabilumą sukelia genų, reguliuojančių deoksiribonukleorūgšties (DNR) replikaciją, rekombinaciją ir reparaciją, mutacijos, judrieji genomo elementai, genai, reguliuojantys šių elementų transpoziciją (vietos keitimą). Genetinis nestabilumas yra viena iš vėžio atsiradimo priežasčių.
3163
chromosomų nestabilumas