genètinis polimorfzmas, reiškinys, kai vienoje populiacijoje didesniu nei 1 % dažniu pasitaiko du ar daugiau alelių tam tikroje genetinėje srityje. Tokie aleliai yra kliniškai nereikšmingi deoksiribonukleorūgšties (DNR) sekos pokyčiai, lemiantys kiekvieno populiacijos individo genomo unikalumą. Genetinio polimorfizmo matas dažniausiai yra heterozigotiškumo laipsnis tam tikroje genetinėje srityje.
Genetinio polimorfizmo sąvoka apima ne tik populiacijos DNR sekos įvairovę tam tikroje genetinėje srityje ir tokių sričių sambūvį, bet ir dėl genetinio polimorfizmo atsirandančią rūšies individų požymių įvairovę. Plačiausiai žinomas pavyzdys yra skirtingos žmogaus kraujo grupės. Genetinis polimorfizmas yra viena evoliucijos jėgų, veikiant gamtinei atrankai jis palaikomas rūšies individų kartose. Su genetiniu polimorfizmu susiję pleotropija ir epistazė.
2945
-polimorfizmas