genetiškai modifikuotas organizmas

genètiškai modifikúotas organzmas, GMO, organizmas, kurio genomas pakeistas taikant genų inžinerijos metodus. Skiriamos 3 pagrindinės genetiškai modifikuotų organizmų klasės: genetiškai modifikuoti (rekombinantiniai) mikroorganizmai (GMM), genetiškai modifikuoti (transgeniniai) gyvūnai ir genetiškai modifikuoti (transgeniniai) augalai. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai yra bakterijos, mielės ar grybai, į kuriuos, naudojant plazmides ar kitus DNR vektorius, įterptas svetimas genas. Toks genas, prijungtas prie mikroorganizmo reguliacinių DNR sekų, yra veiklus ir genetiškai modifikuoti mikroorganizmai gamina šio geno koduojamą rekombinantinį baltymą. Sukūrus genetiškai modifikuotus mikroorganizmus buvo išplėtota šiuolaikinė biotechnologija, pradėta masiškai gaminti rekombinantinius baltymus (ir žmogaus). Transgeniniai gyvūnai gaunami ankstyviausioje organizmo raidos (dažniausiai blastocistos) stadijoje naudojant embrionines kamienines ląsteles, į kurias įterpti reikalingi genai. Transgeninių gyvūnų kūrimo tikslai yra įvairūs. Kuriami naujomis savybėmis pasižymintys naminiai gyvuliai, pvz., avys, kurių pieno liaukos gamina medicinai reikalingus baltymus (α‑antitripsiną) arba karvės, kurių pienas papildytas žmogaus motinos pienui būdingais baltymais (laktoferinu, lizocimu) ir kita. Siekiant nustatyti atskirų genų funkcijas organizme kuriami genetiškai modifikuoti organizmai su pašalintais tam tikrais genais arba papildomi naujais genais ir kaupiama informacija apie tam tikro geno praradimo ar atsiradimo padarinius.

1973 Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta pirmoji genetiškai modifikuota bakterija, 1983 genetiškai modifikuotų augalų išradėjams išduoti pirmieji patentai. 1985 tyrimams pradėtas auginti virusams atsparus tabakas. 20 a. pabaigoje intensyviai pradėti kurti transgeniniai gyvūnai (daugiausia pelės, triušiai, kiaulės) – infekcinių ligų modeliai, kurie naudojami gydymo metodams kurti, naujiems vaistams ištirti. Transgeniniai augalai kuriami siekiant pagerinti jų technologines ir maistines savybes, t. p. kaip baltymų, riebalų, vitaminų ir kitų vertingų medžiagų producentai. Nauji genai į augalo ląstelę gali būti įterpiami mechaninėmis priemonėmis arba naudojant natūralius vektorius, sukurtus agrobakterijų Ti plazmidės pagrindu. 20 a. pabaigoje sukurta dešimtys tūkstančių naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių. Šie augalai atsparūs herbicidams (turi herbicidus skaidančius fermentus koduojančių genų), vabzdžiams (turi bakterijos Bacillus turingiensis bt geną), šalnoms (turi iš šaltavandenių žuvų išskirtą geną), su padidintu vitaminų (pvz., karotinoidus gaminantys geltonieji ryžiai), polinesočiųjų riebalų rūgščių (aliejiniai augalai) kiekiu. 1996 Jungtinėse Amerikos Valstijose genetiškai modifikuoti augalai pradėti auginti rinkai. Genetiškai modifikuotų organizmų patekimas į rinką kontroliuojamas įstatymų, kad būtų išvengta nenumatytų padarinių ir apsaugota intelektinė nuosavybė.

Lietuvoje rekombinantinius baltymus, naudodama genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, genų inžinerijai gamina įmonė Thermo Fisher Scientific Baltics, medicinai – bendrovė Sicor Biotech (iki 2002 Biotechna). Genetiškai modifikuoti augalai Lietuvoje neauginami.

1166

-rekombinantiniai mikroorganizmai; -transgeniniai augalai; GMO