genètos (Genetta), plėšriųjų (Carnivora) būrio, viverinių (Viverridae) šeimos žinduolių gentis. 9 rūšys. Paplitusios Afrikoje, Arabijos pusiasalio pietinėje dalyje ir Pietų Europos vakaruose.
Kūnas 42–58 cm, uodega 39–53 cm ilgio, masė 1–3 kilogramai. Patinai didesni už pateles. Kailis tankus, švelnus, pilkas ar gelsvas su rudomis ir juodomis dėmėmis. Uodega juodai ir baltai žieduota. Genetos panašios į kates (skiriasi smailesniu snukiu ir trumpesnėmis kojomis). Patelės turi dvi poras spenių. Gyvena miškuose, krūmynuose, savanose, žemės ūkio augalų plotuose, kai kurios rūšys prie vandens. Savo teritoriją žymi. Genetos aktyvios naktį, dieną slepiasi. Vikriai laipioja medžiais. Netikėtai užkluptos kartais spygauja arba skleidžia analinių liaukų kvapą. Minta smulkiais graužikais, paukščiais, ropliais, bestuburiais, vaisiais. Veda dažniausiai 2–3 jauniklius (1–2 kartus per metus) medžio drevėje, oloje, namo pastogėje. Genetos buvo prijaukintos jau senovės Egipte pelėms ir žiurkėms naikinti. Dažnesnės rūšys: paprastoji geneta (Genetta genetta), dėmėtoji geneta (Genetta tigrina) ir miškinė geneta (Genetta maculata).
dėmėtoji geneta
paprastoji geneta
2005
-geneta