genialùmas (lot. genialis – genijaus), didžiausi žmogaus kūrybiniai bendrieji (intelekto) ir specialieji gabumai. Dažniausiai genialumu vadinamas toks gabumų lygis, kai bendrasis intelekto koeficientas yra daugiau kaip 140. Žmogus laikomas genialiu, kai jis sukuria naujų istorinės reikšmės vertybių, darančių didelę įtaką visuomenės gyvenimui, kultūros raidai. S. Freudas teigė, kad genialūs žmonės gimsta turėdami didelių gabumų duomenų, arba įgymių (įgimtų anatominių ir fiziologinių nervų sistemos, smegenų ypatumų). Vėliau, patirdami konfliktų, frustracijų, jie sublimuoja savo emocijas ir išreiškia jas meno, mokslo kūryba). Genialumą pirmasis pradėjo tirti 19 amžiaus viduryje F. Galtonas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |