genòmo pértvarka būdinga somatinėms daugialąsčių organizmų ląstelėms arba vienaląsčių organizmų (pirmuonių) makrobranduoliams. Genomo pertvarka yra ląstelių diferenciacijos arba prisitaikymo prie ląstelės poreikių ar aplinkos veiksnių būdas, padedantis atsirasti to paties audinio ląstelių įvairovei. Genomo pertvarka vyksta labai įvairiai – dėl geno vietos kaitos, paveldimų inversijų, nelygaus krosingoverio, įvairiais būdais karpant ir sujungiant deoksiribonukleorūgšties (DNR) sekas ir kitaip. Sudėtingiausiai ji vyksta kamieninėse B ir T limfocitų ląstelėse ir susidarant blakstienotųjų protistų (Ciliophora) tipo pirmuonių makrobranduoliams, kuriuose dalis genomo pašalinama (diminucija), o likusi daug kartų pagausinama (amplifikacija). Gali vykti viso genomo arba tik jo dalies, pavienių genų ar tik jų dalių pertvarka. Pavienių genų pertvarka ypač dažna organizmui prisitaikant prie nepalankių aplinkos veiksnių, toksinų: atsižvelgiant į veiksnio stiprumą ir toksinų dozę, laipsniškai didėja pavienių genų skaičius. Genomo pertvarka nevyksta generatyvinėse ląstelėse ir palikuoniams nepersiduoda. Gali būti stabili, išlikti somatinių ląstelių klonuose, ir labili, išnykti nustojus veikti ją sukėlusiam veiksniui ar pasiekus reikiamą tikslą (pvz., varliagyvių oocituose, kurių ribosominės ribonukleorūgšties (rRNR) genai išeina už chromosomos ribų, pasidaugina tūkstančius kartų, bet oocitui pasiekus reikiamą masę ši ekstrachromosominė deoksiribonukleorūgštis suyra). Genomo pertvarka ir jos pobūdis yra genetiškai užprogramuoti.
3163