genòmų konflktas, organizmo būsena. Genomų konfliktas gali pasireikšti tos pačios rūšies individuose, tarprūšiniuose hibriduose, alopoliploiduose. Lemia genomų ir jų vadinamųjų egoistinių genetinių elementų (EGE), t. p. įvairių genomų tarpusavio sąveika, kai pasireiškia netipiškas požymių paveldėjimas ir (arba) genetinis nestabilumas. Konfliktas organizmo genome dažniausiai kyla dėl to, kad kai kurie jo genetiniai elementai – egoistiniai genetiniai elementai (tam tikri genai, genų fragmentai, nekoduojančios deoksiribonukleorūgščių (DNR) sekos, chromosomos dalys, chromosomos ar net jų rinkiniai) gali plisti, nors pačiam organizmui tai nenaudinga, kartais net žalinga. Egoistiniai genetiniai elementai perduodami palikuoniams pirmenybiškai (ne pagal paveldimumo dėsningumus) dėl mejozės slinkio, neatsitiktinio apvaisinimo arba nevienodo zigotų išgyvenimo. Jie perduodami ir dauginami vietoj alelinių genų sekų. Nors daugelis lytiškai besidauginančių organizmų genų alelių perduodami 50 % palikuonių, šių genetinių elementų perduodama 50,01 %, 60 % ar net 99 % palikuonių. Egoistiniai genetiniai elementai paplitę visose rūšyse, bet dėl gamtinės atrankos poveikio atrenkami genai modifikatoriai, kurie mažina šių genetinių elementų daromą žalą. Svarbiausi žinomi egoistinių genetinių elementų plitimo būdai: blokavimas, ekstrakopijavimas ir gonotaksis. Blokavimo būdu egoistinis genetinis elementas gali sunaikinti iki 50 % organizmo gametų, į kurias jis nepateko ir taip padidinti savo patekimo į zigotą tikimybę, t. p. kartais gali sukelti palikuonių, į kuriuos jis nepateko žūtį. Šiai genetinių elementų grupei priklauso pelių t haplotipas, vaisinės muselės SD elementas, kviečių Ki alelis. Blokavimo būdu plintantys egoistiniai genetiniai elementai rasti autosomose, lytinėse chromosomose, organoidų genomuose. Jų taikiniais gali būti genai, chromosomos, jų sritys ir net haploidiniai chromosomų rinkiniai. Ekstrakopijavimo būdu plintantys egoistiniai genetiniai elementai perduodami palikuoniams dėl gebėjimo efektyviai daugintis. Ląstelės ciklą valdantys genai lemia daugumos genų replikaciją tik 1 kartą per ciklą. Kai kurie egoistiniai genetiniai elementai geba išvengti šios kontrolės (pvz., judrieji genomo elementai, II grupės intronai). Gonotaksio būdu egoistiniai genetiniai elementai patenka į lytines ląsteles. Pavyzdžiui, mejozės metu moteriškosios lyties organizmuose susidaro 1 kiaušinis ir 3 poliniai kūneliai, bet egoistiniai genetiniai elementai patenka tik į kiaušinį. Nemažai augalų ir gyvūnų rūšių turi parazitines B chromosomas, kurių paplitimo mechanizmas panašus. Kai kurie judrieji genomo elementai, nors veikia somatinėse ląstelėse, bet iš jų patenka į generatyvines. Genomų konfliktas pasireiškia ir tarp įvairių genomų tarprūšiniuose, tarpgentiniuose hibriduose. Įvairių rūšių genomai skiriasi chromatino struktūra, todėl jiems patekus į bendrą citoplazmą ir prisitaikant prie naujos būsenos gali sutrikti chromosomų poravimasis, atsirasti chromosomų trūkiai, suaktyvėti judrieji genomo elementai, padažnėti genetinė rekombinacija, epigenetiniai genų veiklos pokyčiai ir kita. 1934 šis reiškinys aprašytas M. Navašino (Rusija) kreisvės (Crepis) hibriduose ir pavadintas branduolėlio dominavimu. Jis stebimas augalų ir gyvūnų hibriduose, pasireiškia chromosomų morfologijos pokyčiais. Vieno iš tėvinių genomų chromosomoje nesusidaro antrinė sąsmauka ir nesusiformuoja branduolėlis. Manoma, tai lemia hibriduose vykstantis vieno tėvinių genomų grįžtamas epigenetinis ribosominės ribonukleorūgšties (rRNR) genų nutildymas. Kito tėvinio genomo chromosomoje antrinė sąsmauka susidaro ir rRNR genai būna aktyvūs. Genomų konfliktas tarprūšiniuose hibriduose gali sukelti DNR sekų, pavienių chromosomų, net vieno tėvinių genomų praradimą. Augalų selekcijoje šis reiškinys taikomas haploidams gauti (pvz., sukryžminus kvietį su kukurūzu hibriduose prarandamos kukurūzo chromosomos). Pastebėta, kad prarastos chromosomos turėjo mažesnes centromeras. Genomų konfliktas dažniausiai pasireiškia alopoliploiduose. Juose kartais vyksta chromosomų, kilusių iš skirtingų genomų, rekombinacija, rekombinantinių chromosomų susidarymas bei įvairūs epigenetiniai pokyčiai.
469