Genorata Razmienė

Razmenė Genorata 1930 11 20Bielianai (Maladečinos apskr., dabartinė Baltarusija), lietuvių tekstilininkė. 1942 su tėvais persikėlė į Vilnių. 1959 baigė Lietuvos dailės institutą (mokytojai J. Balčikonis, S. Veiverytė), 1962–1987 jame dėstė; docentė (1982). 1959–1961 Vilniaus modelių namų dailininkė. Nuo 1959 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje ir Minske (1982), Vilniuje (su I. Vabaliene, 2008), Panevėžyje (2009).

Svarbiausia kūrybos sritis – iš lino mišria (audimo, nėrimo, mezgimo, rišimo, pinikų) technika sukurti dekoratyviniai sienos kilimai. Sukūrė didelio formato pano interjerams (Trys berželiai 1978, Miškas 1979, abu Druskininkų Pušyno sanatorijai, Sadutė I–III 1980, Plungės civilinės metrikacijos biurui), sienos kilimų (Dekoratyvinis 1970, Linelis 1973, Brigada 1975, Lietuva 1976, Seserys 1978, Alma mater 1979), kinetinių (Kvartetas I–IV 1974), erdvinių (Šventė I–II 1976, Erdvinė 2000), dekoratyvinių portretinių (Studentės portretas – Dalė 1978, Ieva 1981) kompozicijų. Kūriniams būdinga griežta ritminė tektoninė sandara, skulptūriškumas, dažna statiška simbolinė moters figūra, kitos nesudėtingos lankstytos, išgaubtos geometrinės formos, ažūriškumas, kartais – spalvoti stiklo, siūlų arba natūralaus medžio akcentai. Nuo 9 dešimtmečio apibendrintų, supaprastintų formų plastinėms kompozicijoms (Rugių žydėjimas 1983, Kvadratas I 1984, Duona 1985, Kvadratas II 2002, Mano modus vivendi 2006) būdinga asociatyvumas, reljefinio paviršiaus įvairovė (faktūrinės plokštumos derinamos su laisvai krintančiomis kaselėmis, lino pluoštu), trimatės formos, medinių etnografinių elementų jungtys. Iš natūralaus lino siūlų ir pluošto sukūrė mažosios tekstilinės plastikos (Mergaitė su žąsiuku 1980, Mitinė Vaižganto metamorfozė I–II 2007, Jubiliejiniai metai 2008), ryšku sąsajos su liaudies menu.

G. Razmienė. Alma mater (mišri technika, linas, 1979, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

Sukūrė kostiumus vaidybiniam filmui Tadas Blinda (1972, režisierius B. Bratkauskas).

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (su I. Vabaliene, 2009).

1664