Geñtas (ol. Gent), pranc. Gand (Gãnas), miestas Belgijos šiaurės vakaruose, prie Šeldės ir Lyso santakos; Rytų Flandrijos provincijos centras.
263 700 gyventojų (2021; aglomeracijoje 378 000 gyventojų). Upės ir kanalai miestą dalija į daugybę salelių, kurias jungia apie 200 tiltų.
Jacobo van Arteveldeʼs paminklas Gente
Į Gento uostą (krovinių apyvarta 27,2 mln. t, 2011; įvežama daugiausia nafta, metalų rūdos, išvežama – chemijos pramonės gaminiai, mašinos) įplaukia jūrų laivai; laivybos kanalai jungia jį su Šiaurės jūros uostais Oostende ir Terneuzenu (Nyderlandai). Kanalas į Briugę. Per Gentą eina Briuselio–Oostendės ir Antverpeno–Lille’io (Prancūzija) automobilių magistralės ir geležinkeliai. Tarptautinis oro uostas (į pietvakarius nuo Gento). Didžiausias Belgijos tekstilės (daugiausia medvilninių ir lininių audinių) pramonės centras. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimas, automobilių (Volvo), mašinų (daugiausia tekstilės) gamyba, chemijos, popieriaus, maisto (cukraus, alaus, tabako) pramonė. Tradicinė mezginių gamyba. Gėlininkystė. Kasmetinės Flandrijos tarptautinės daugiašakės mugės. Gento universitetas (įkurtas 1817). Karališkoji flamandų kalbos ir literatūros akademija (1886). Dailės (P. P. Rubenso, J. Jordaenso, A. van Dycko, J.‑B. S. Chardino kūriniai), šiuolaikinio meno (J. Ensoro, H.‑V. Daumier, H. Matisse’o kūriniai), dizaino, archeologijos, folkloro, kankinimų (Grafų pilyje), muziejai. Gento universiteto biblioteka (įkurta 1797).
Architektūra
Šv. Bavo katedra Gente (pradėta 1228)
Išliko vidurinių amžių senamiestis. Romaninė apskrito plano Flandrijos grafų pilis (Gravensteen, pastatyta 1180 senesnės pilies vietoje, 14 a. perstatyta; restauruota 1894–1914), Geraardo de Duivelsteeno gotikinės pilies ansamblis (13 a., restauruotas 19 a. pabaigoje). Romaninė gotikinė Šv. Jokūbo bažnyčia (pradėta apie 1200), gotikinė Šv. Bavo katedra (pradėta 1228; vadinamasis Gento altorius, 1432, dailininkai H. van Eyckas ir J. van Eyckas), miesto bokštas (1380, restauruotas 1980, architektas V. Vaerewijckas; dabar Varpų muziejus), Šv. Mykolo bažnyčia (13–15 a.), turgavietė (1419, architektas G. de Sutteris), prekybos salė (1425–41, architektas S. Van Assche), rotušė (pradėta 1517, architektai D. de Waghemakere, M. R. Keldermansas), miesto archyvas (1622, architektas W. Cobergeris). 19–20 a. statiniai: universiteto ansamblis (1826), Teisingumo rūmai (1846, abiejų architektas L. Roelandtas), Karališkasis vokiečių teatras (19 a. pabaiga, architektas E. de Vigne’is, restauruotas 1993), paštas (1910), universiteto biblioteka (1942, architektas H. van de Velde), Šv. Kryžiaus (1965, architektas P. van Maele), Kristaus Karaliaus (1969, architektai A. Bressersas, J. Gilsonas) bažnyčios, arkinis tiltas (1969, architektai V. van den Hove, R. van Bambeke, R. Decambray).
Grafų pilies (Gravensteen) vartai Gente; pilyje veikia kankinimų muziejus
tiltas per Lysą Gente; už tilto – Šv. Mykolo bažnyčia
Gentas
Senoji Gento miesto aikštė
Gento uostas
2271
Istorija
Pirmą kartą minimas 7 amžiuje. Išsiplėtė 10 a. šalia Flandrijos grafų įkurtos pilies. Savavaldė komuna (patvirtinta 1178, 1191 Flandrijos grafų privilegijomis). Iki 15 a. buvo vienas svarbiausių Europos vilnonių audinių gamybos centrų. Dėl ūkinių interesų Šimtamečio karo (1337–1453) pradžioje rėmė Anglijos karalių Eduardą III, kovojo su Flandrijos grafais ir Prancūzijos karaliumi. 1384 atiteko Burgundijai. 1477 Burgundijos hercogo dukrai Marijai Burgundietei ištekėjus už būsimo Šv. Romos imperatoriaus Maksimiliano I – Habsburgams. Per Nyderlandų nepriklausomybės karą (1568–1648) pradėjo smukti. 1794–1814 Gentą valdė Prancūzija. Vienos kongreso (1815) sprendimu atiteko Nyderlandų karalystei, 1830 prisijungė prie Belgijos. Pradėjo sparčiau plėtotis 1827 įrengus uostą ir Gento–Terneuzeno kanalu (1824–27) sujungus Gentą su Šeldės žiotimis. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus labai sugriautas vokiečių.
2271