gents, žmonių socialinės organizacijos forma, paremta bendros kilmės tradicija, kraujo ryšiais (giminystė). Gentis turi savo teritoriją, jos narius sieja bendras ūkis (jie kartu stato būstus, medžioja, prekiauja), kalba, gentinė savimonė, genties pavadinimas, kultūra, papročiai. Manoma, gentis atsirado tarp ankstyvojo ir vėlyvojo akmens amžiaus, tuo pat metu kaip ir giminė, nes pastarosios egzogamiškumas reikalauja nuolatinių ryšių (pirmiausia vedybinių) mažiausiai tarp dviejų giminių. Išsivysčiusi gentis turi savivaldos organus: vadą, genties tarybą, karo vadus. Didesnes gentis sudaro kelios vietinės bendrijos (pvz., kaimai). Didėjant genčių vadų autoritetui, kuriantis genčių sąjungoms gentis ỹra, ją pakeičia primityvios valstybinės organizacijos formos (nors daugelyje kraštų gentiniai ryšiai neišnyksta ir susidarius valstybei). 21 a. gentys išliko tarp daugumos Afrikos tautų, Azijoje, tarp Australijos aborigenų, Pietų ir Vidurio Amerikos indėnų, Okeanijoje.
seminolų genties indėnai Evergladese (20 a. pradžios atvirukas)