geochèminė elemeñtų klasifikãcija, cheminių elementų grupavimas pagal jų paplitimą Žemėje, migracines savybes, gebėjimą sudaryti junginius. Geocheminės elementų klasifikacijos pagrindas yra periodinė cheminių elementų sistema. Joje esantys cheminiai elementai sujungti į grupes pagal jų elgseną įvairiuose geologiniuose procesuose. Viena pirmųjų ir labiausiai iki šiol taikomų yra norvegų geochemiko V. M. Goldschmidto sukurta klasifikacija (1924). Ji remiasi cheminių elementų pasiskirstymu trijose meteoritų fazėse: silikatinėje, sulfidinėje ir metalinėje. V. M. Goldschmidtas visus cheminius elementus suskirstė į siderofilinius, kurie koncentruojasi metaliniame Žemės branduolyje ir susiję su geležimi (Fe, Ni, Co, Mo, P, Os, Ir, Pt, Au ir kiti), chalkofilinius, įeinančius į sulfidų sudėtį ir sudarančius junginius su siera (S, As, Sb, Bi, Cu, Zn, Pb, Ag, Cd, Hg ir kiti), litofilinius, kurie jungiasi su siliciu ir sudaro pagrindines Žemės plutos uolienas (Si, Al, Ca, Mg, Na, K, Ba, B, Sr, Ti, Zr, V ir kiti) bei atmofilinius, kurie yra dujos ir sudaro atmosferą (H, N, O, Cl, Br, I ir kiti). Kai kurie elementai (Ga, Sn, Nb, Ge), atsižvelgiant į būvio sąlygas, gali būti priskirti įvairioms cheminių elementų grupėms. Ši klasifikacija leidžia numatyti pagrindinius cheminių elementų junginių tipus gamtoje ir jų koncentracijos veiksnius (pvz., chalkofilinių elementų koncentravimąsi sulfidinių rūdų telkiniuose). V. Vernadskio klasifikacijoje (1934) cheminiai elementai grupuojami į 6 grupes pagal jų būvio formą, migracijos pobūdį ir radioaktyvumą. Didžiausią elementų grupę sudaro cikliškieji cheminiai elementai – pagrindiniai uolienų ir cikliškai pasikartojančių geocheminių procesų cheminiai elementai. Be jų, dar skiriamos inertinių dujų, tauriųjų metalų, išsklaidytų, radioaktyviųjų cheminių elementų ir retųjų žemių elementų grupės. Daugelis kitų geocheminių elementų klasifikacijų yra šių 2 klasifikacijų modifikacijos.
2961