geocheminės provincijos

geochèminės provncijos, Žemės plutos struktūriniai vienetai, išsiskiriantys specifiniais cheminiais elementais arba jų asociacijomis, kurių kiekis didesnis arba mažesnis, palyginti su vidutiniu jų kiekiu Žemės plutoje. Geocheminės provincijos skirstomos pagal cheminių elementų kiekius uolienose (litogeocheminės), požeminiame vandenyje (hidrogeocheminės) ir augaluose (biogeocheminės). Litogeocheminės provincijos susiformuoja dėl specifinio magminio proceso arba nuosėdų specifinių susidarymo sąlygų (kai sedimentacijos baseinuose kaupiasi daug vienų ar kitų cheminių elementų turtinčios nuosėdos). Dažniausiai tokiose provincijose padidinti cheminių elementų kiekiai kaupiasi per visą provincijos geologinę istoriją. Jose požeminis vanduo ir augalai įgyja specifinių bruožų, pagal kuriuos skiriamos hidrogeocheminės ir biogeocheminės provincijos. Geocheminėse provincijose, turinčiose cheminių elementų perteklių, dažnai yra naudingųjų iškasenų telkinių (Peru ir Čilės varingoji provincija, Pietų Afrikos aukso provincija, Viduržemio jūros gyvsidabrio provincija, Kolorado urano provincija, Baikalo polimetalinė provincija ir kitos). Geocheminės provincijos skiriamos ir kituose kosminiuose kūnuose (titano geocheminės provincijos Ramybės jūroje Mėnulyje). Ypač svarbios geocheminės provincijos, kuriose dėl cheminių elementų pertekliaus arba trūkumo gali rastis įvairios endeminės žmonių, gyvūnų ar augalų ligos (dėl fluoro trūkumo vandenyje – dantų ėduonis, dėl jo pertekliaus – fluorozė, dėl vario pertekliaus – mažakraujystė ir kita).

2961