geochèminis cklas, cklas (gr. kyklos – ratas, apsisukimas), cikliškos cheminių elementų migracijos litosferoje modelis. Pagal jį cheminių elementų migracija vyksta keliais etapais. Magmai iš gelmių prasiskverbus į Žemės plutos paviršinius sluoksnius, prasideda magmos kristalizacija: magmą sudarantys įvairūs cheminiai elementai koncentruojasi arba išsisklaido mineraluose, kurie sudaro uolienas. Dėl tektoninių priežasčių (kylant Žemės plutos blokams) magminės uolienos patenka į Žemės paviršių ir dūla. Dūlėjimo metu cheminiai elementai persiskirsto – dalis jų ištirpsta ir migruoja su paviršiniu ir požeminiu vandeniu, kita dalis sudaro naujus mineralus arba lieka senuose (atspariuose dūlėjimui) mineraluose. Visi šie mineralai, kaip ir vandenyje ištirpę cheminiai elementai, kaupiasi sedimentacijos baseinuose, sudarydami nuosėdas. Nuosėdoms dėl tektoninių priežasčių patekus į Žemės gelmes vyksta nuosėdų litifikacijos, vėliau – metamorfizmo procesai, kurių metu cheminiai elementai persiskirsto. Didėjant uolienų slūgsojimo gyliui jos gali išsilydyti ir virsti magma. Sistema nėra uždara, nes dalis magmos gali būti giluminės kilmės, nesusijusi su nuosėdų perlydimu, be to, į Žemės paviršių patenka kosminė medžiaga. Kai kurios geocheminio ciklo fazės gali trukti labai ilgai arba procesas gali vykti atgaline tvarka (metamorfizmas gali nesibaigti magmos susidarymu – metamorfinės uolienos gali patekti į Žemės paviršių ir vėl pradėti dūlėti). Platforminėms sritims būdingi pasikartojantys toje pačioje vietoje dūlėjimo, sedimentacijos ir uolienų litifikacijos procesai. Toks cheminių elementų migracijos modelis dar vadinamas mažuoju geocheminiu ciklu. Mažasis geocheminis ciklas daug kartų kartojosi formuojantis Lietuvos nuosėdinei dangai per praėjusius 0,5 mlrd. metų.
2961