geodèzija Lietuvojè
Taikomosios geodezijos darbų Lietuvoje būta jau 15 a. pabaigoje. Teorinių geodezijos žinių 17 a. viduryje pateikė J. Narūnavičius vadovėlyje Geometrija (Geometria); jis pirmasis Lietuvoje naudojo trianguliaciją žemėlapių geodeziniam pagrindui sudaryti. Pirmuosius geodezijos vadovėlius Aukštoji geodezija (Geodezja wyższa), Matavimai ir niveliavimas (Miernictwo i równoważenie) 1829 parašė A. Szahinas, jis t. p. pirmasis Lietuvoje naudojo barometrinį niveliavimą. 1929 sudarant Baltijos trianguliacijos grandinę išmatuota (1 iš 14) labai tiksli Švėkšnos bazė (A. Krikščiūnas, M. Ratautas, B. O. L. Kodatis, Izidorius Liesis). 2006 ji įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip saugotinas 20 a. technikos mokslo paveldas. Geodezijos darbams 20 a. 3–4 dešimtmetyje vadovavo Karo topografijos skyriaus vadovas A. Krikščiūnas, jis t. p. parengė leidinius Lietuvos plotas (1930), Kartografija (1931), Topografijos vadovėlis: Elementarinis kursas (1934). 4 dešimtmetyje sudarant tiksliojo niveliavimo tinklą niveliavimo darbus atliko P. Butrimas, gravimetrinius ir magnetometrinius matavimus – K. Sleževičius. Jis sudarė Lietuvos magnetizmo žemėlapį (1936), jame pažymėjo Tumasonių–Subatės magnetinę anomaliją; parašė veikalus: Gravimetriniai darbai Lietuvoje su Sternecko aparatu ties trianguliacijos signalais (1934), Gravimetriniai darbai 1934 m. ir svorio jėgos greitėjimas Lietuvoje (1936), Lietuvos magnetinė nuotrauka, padaryta 1936–1938 metais (su Ignu Salduku, 1941).
Geodezijos mokslas sparčiau ėmė plėtotis pradėjus naudoti dirbtinius Žemės palydovus. Lietuvoje t. p. imta taikyti kosminės geodezijos metodais grįstas naujas geodezinių matavimų technologijas (pvz., globalinę padėties nustatymo sistemą – GPS). Lietuvos geodezininkų moksliniai tyrimai ir praktiniai darbai svarbūs ir tarptautiniu mastu. Sudarytas bendrasis valstybinis GPS tinklas (žemėlapis), kurį sudaro nulinės, pirmosios, antrosios ir trečiosios klasės GPS tinklai. Vidutiniai atstumai tarp punktų – 100, 40, 8 ir 2,5 kilometro. Nulinės klasės punktai įtraukti į Europos geodezinių koordinačių sistemą įtvirtinančių pradinių punktų katalogą. Lietuvos geodezinių koordinačių sistema LKS-94 susieta su Europos koordinačių sistema. 1997–2006 sudarytas pirmosios klasės vertikalusis geodezinis tinklas. Tinklo perimetras – 2900 km, vidutinis atstumas tarp punktų – 2 kilometrai. Geopotencialiems aukščiams nustatyti taikyti niveliavimo, kosminės geodezijos ir gravimetrinių matavimų duomenys. Tinklas sudarytas atsižvelgiant į Tarptautinės geodezijos asociacijos rekomendacijas.
Lietuvos valstybinis GPS tinklas
GPS stoties Šiauliai ženklas
Sudarytas nuolat veikiančių 25 GPS stočių tinklas; nuolat veikiančios GPS stotys Vilniuje ir Klaipėdoje įtrauktos į Europos ir pasaulinius nuolat veikiančių GPS stočių tinklus. Atliekami moksliniai tyrimai ir geodeziniai matavimai pagal tarptautines Baltijos jūros lygio (Baltic Sea Level – BSL), Europos vertikaliojo tinklo (European Vertical GPS Reference Network – EUVN), Europos atraminės aukščių sistemos (European Vertical Reference System – EVRS), Europos niveliacijos tinklo (United European Levelling Network – UELN) programas. 1994 pirmą kartą Lietuvoje atlikti ir 2002 pakartoti absoliutūs sunkio pagreičio matavimai valstybinio gravimetrinio nulinės klasės tinklo trijuose punktuose. 1994–98 atlikti geoido tyrimai ir sudarytas geoido modelis Lietuvos teritorijai; geoido aukščių tikslumas apie 3 centimetrai. 1998–2001 sudarytas pirmosios klasės gravimetrijos tinklas, susietas su Lietuvoje atliktais absoliučiaisiais sunkio pagreičio matavimais.
Nuo 1999 atliekami magnetinio lauko parametrų kaitos tyrimai. Nustatytos geomagnetinio lauko parametrų variacijos. 2000 įkurta ir 2001 pagal Europos Sąjungos standartus akredituota Kalibravimo laboratorija (elektrooptinių tolimačių); didelio tikslumo kalibravimo bazė įrengta 1996 Kyviškių oro uoste.
20 a. pabaigos–21 a. pradžios mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: geodezinių tinklų sudarymas (P. Petroškevičius, J. Skeivalas, A. Zakarevičius, E. K. Paršeliūnas, Boleslovas Krikštaponis, Raimundas Putrimas), geodezinių matavimų matematinis apdorojimas (J. Skeivalas, Z. Tamutis), Žemės gravitacinio ir magnetinio laukų, geoido tyrimai (A. Ražinskas, P. Petroškevičius, E. K. Paršeliūnas, Romualdas Obuchowskis), fotogrametrija (V. Vainauskas, Albinas Žalnierukas, R. Vilūnas, Birutė Ruzgienė, Jūratė Sužiedelytė-Visockienė), geodinamika (Ignas Liesis, A. Ražinskas, A. Zakarevičius, Arminas Stanionis), inžinierinė geodezija (M. Kosčiauskas, V. Č. Aksamitauskas, Z. Kumetaitis), skaitmeninis kartografavimas ir topografija (Žilvinas Stankevičius, E. K. Paršeliūnas, Aušra Kumetaitienė, Stasys Vytautas Kazakevičius, S. Urbonas), geodezinių prietaisų kalibravimas (V. Giniotis, Raimundas Putrimas).
Trianguliacijos grandinė – Struveʼs geodezinis lankas (1816–55; žemėlapis) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2005). Lietuvoje yra trys šio lanko punktai (Gireišių, Meškonių ir Paliepiukų), sutampantys su dabartinio Lietuvos geodezinio tinklo ženklais.
1989–2005 veikė Lietuvos geodezininkų sąjunga (pirmininkai A. Zakarevičius, V. Tulevičius).
Geodezijos specialistus ruošia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas, dar dėstoma Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.
Svarbesni veikalai
V. Vainauskas Fotogrametrija (1977), Z. Tamutis Optimalūs geodezinių tinklų projektavimo metodai (rusų kalba 1979), Inžinerinių geodezinių tinklų projektavimas (rusų kalba, 1990), J. Skeivalas Geodezinių matavimo rezultatų matematinis apdorojimas (rusų kalba, 1991) ir Koreliuotų geodezinių matavimų matematinis apdorojimas (1995), A. Zakarevičius Dabartinių vertikalių Žemės plutos judesių Lietuvos teritorijoje tyrimas (1994), Lietuvos geodezinių tinklų koordinačių sistemos ir jų ryšiai (1996) ir Dabartinių geodinaminių procesų Lietuvos teritorijoje tyrimas (2003), P. Petroškevičius Gravitacijos lauko poveikis geodeziniams matavimams (2004).
20 a. 6–10 dešimtmetyje išleisti svarbesni vadovėliai: M. Ratautas ir kiti Geodezija (1957), M. Kosčiauskas, M. Ratautas, V. Vainauskas Inžinerinė geodezija (1969), P. Variakojis Geodezijos pagrindai (1966), S. Kazakevičius ir kiti Taikomoji geodezija (1979), Z. Tamutis, V. Tulevičius, Albinas Žalnierukas Geodezija (dalis 1 1992), Z. Tamutis, A. Žalnierukas, S. Kazakevičius, P. Petroškevičius Geodezija (dalis 2 1996).
Z. Tamučiui 1996 už geodezinių tinklų projektavimo ir optimizavimo darbus suteikta Lietuvos mokslo premija, V. Vainauskui 1996 už fotogrametrijos, distancinių tyrimų ir geoinformacijos sistemų plėtotę – Tarptautinės fotogrametrijos ir distancinių tyrimų draugijos ir Austrijos šios draugijos Eduardo Dolezalo premija, o 1999 už darbų ciklą Geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos mokslų teorijos ir praktikos plėtra 1957–98 – Lietuvos mokslo premija.
Struveʼs geodezinio lanko Paliepiukų (Vilniaus rajono savivaldybė) punktas
2456