geofizinė žvalgyba

geofzinė žvalgýba, žvalgýbinė geofzika, Žemės fizikos šaka, fiziniais metodais tirianti geofizinių laukų pokyčius Žemės plutoje. Tyrimų tikslas – naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba, inžineriniai tyrinėjimai statant svarbius statinius, archeologiniai tyrinėjimai. Geofizinės žvalgybos metodai grindžiami uolienų natūraliųjų (gravitacijos, magnetinio, elektrinio, tampriųjų ir radijo bangų, jonizuojančiosios spinduliuotės, šiluminio) laukų parametrų matavimu. Kartais geofizinis laukas sukuriamas dirbtinai (elektros generatoriumi, sprogimu, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu). Geofizinės žvalgybos natūraliųjų laukų matavimo metodai yra patikimesni, dirbtinių – ekonomiškesni. Matavimai atliekami Žemės paviršiuje, tam tikrame jos gylyje (gręžiniuose ir kituose kasiniuose), iš oro ir kosmoso (orlaivių, erdvėlaivių), jūrų akvatorijose (iš laivų).

geofizinė žvalgyba (elektrodai – elektrinio lauko parametrų matavimo prietaiso dalis)

Svarbiausios geofizinės žvalgybos šakos: gravimetrinė žvalgyba, tirianti gravitacijos lauko anomalijas Žemės įvairiuose taškuose, magnetinė žvalgyba, tirianti magnetinį lauką, elektrinė žvalgyba, matuojanti natūraliųjų ir dirbtinių elektrinių laukų stiprį ir pasiskirstymą, seisminė žvalgyba, matuojanti seisminių bangų sklidimo greitį, geoterminė žvalgyba, matuojanti Žemės šiluminio lauko parametrus, branduolinė geofizika, tirianti jonizuojančiąją uolienų spinduliuotę (natūraliąją ir dirbtinai sukeltą), diagrafija, matuojanti minėtus geofizinio lauko parametrus gręžiniuose. Geofizinė žvalgyba susijusi su Žemės mokslais (geologija, inžinerine geologija, mineralogija, petrografija), fizika, matematika, technika.

Susikūrė 20 a. pradžioje. Lietuvoje geofizinės žvalgybos tyrimus dažniausiai atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.

710