geogrãfinė informãcinė sistemà, GIS, geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos su Žeme susijusios informacijos kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti; erdvinės informacijos sistemų dalis. Skiriami 3 geografinės informacinės sistemos lygiai: I lygio sistema skirta geografiniams duomenims inventorizuoti, II lygio – ir jų analizei, III – valdymui ir sprendimams priimti. Informacijos organizavimas geografiniu principu, kuriuo remiasi geografinės informacinės sistemos technologija, yra įvairių uždavinių sprendimo efektyviausias metodas. Geografinės informacinės sistemos svarbiausias pranašumas – galimybė apdoroti erdvėje orientuotą informaciją, t. y. į vieną sistemą integruotą geografinę grafinę ir aprašomąją (atributinę, lentelinę, vaizdinę, multimediją ir kita) informaciją.
Geografinės informacinės sistemos erdvinė informacija vaizduojama grafiškai, todėl vadinama grafine informacija ir sudaro geografinės informacinės sistemos grafinę duomenų bazę, kurioje vaizduojami geografiniai objektai. Šie objektai apibūdinami koordinatėmis ir tarpusavio ryšiais. Geografinių objektų aprašomoji informacija saugoma atributinių duomenų bazėje. Abi duomenų bazės tarpusavyje susijusios ir sudaro GIS duomenų bazę – geografinės informacinės sistemos principais organizuotą, susistemintą ir metodiškai sutvarkytą geografinių duomenų rinkinį, kuriame sąlyginai išskiriamos grafinių bei atributinių duomenų bazės, saugomos kompiuterinėse laikmenose. Struktūrizuotas pasaulio vaizdas perteikiamas naudojant vektorinį, rastrinį arba paviršiaus modelį. Nuo GIS duomenų bazės modelio labai priklauso geografinės informacinės sistemos funkcionalumas ir efektyvumas.
GIS erdvinės informacijos grafinio vaizdavimo įvairovė (schema)
Naudojant vektorinį modelį realaus pasaulio vaizdas perteikiamas taškais, linijomis, vektoriais ir plotais; rastriniame duomenų modelyje kiekvienas taškas pateikiamas kaip ląstelė. Ląstelių matrica, sudaryta iš eilučių ir stulpelių, sudaro rastro koordinačių tinklą. Paviršiaus modelis naudojamas apibūdinti realiems arba menamiems paviršiams (pvz., reljefui, demografiniams laukams). Informacija apie paviršių gali būti saugoma rastro pavidalu (kiekvienai ląstelei suteikiant informaciją apie paviršiaus aukštį tame taške) arba netaisyklingų trikampių tinklu (nurodant trikampių tarpusavio ryšius ir jų viršūnių aukštį). Vektoriniai duomenys įvedami naudojant digitaizerį arba vektorizuojami nuo rastrinio žemėlapio kompiuterio ekrane; jie t. p. gali būti geografinės informacinės sistemos analizės rezultatas. Rastrinių žemėlapių sudarymo šaltiniai yra nuskaityti spalvoti ir nespalvoti žemėlapiai, distanciniais metodais (palydoviniais, aerofotometodais) gauti Žemės paviršiaus vaizdai. Įvairiarūšė erdvinė informacija apie tam tikrą teritoriją sistemoje kaupiama sluoksnių pagal tam tikras temas pavidalu. Konkrečios teritorijos sluoksninė informacija gali būti analizuojama atskirais sluoksniais arba reikiamų sluoksnių deriniu. Atsiradus naujiems objektams atnaujinamas tik tas sluoksnis, kuriame saugomi tos rūšies duomenys, jei tokio nėra, kuriamas naujas sluoksnis.
Galimybė suskaidyti informaciją sluoksniais, o vėliau juos jungti ir kurti jų įvairius derinius – vienas svarbiausių geografinės informacinės sistemos privalumų; jos gali būti taikomos ir naudojamos inžineriniuose tinkluose, telekomunikacijose, transporte, miškininkystėje, žemės ūkyje, karyboje, švietime, planuojant ir valdant teritorijas.
Istorija
Geografinės informacinės sistemos užuomazgos atsirado 20 a. 7–8 dešimtmetyje. Pirmoji geografinės informacinės sistemos programa sukurta 1970 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulyje paplito 8–9 dešimtmetyje; pradėti vykdyti specialūs tyrimai tarptautiniu mastu. 1982–89 buvo sukurti ir greitai paplito komerciniai GIS programų paketai.
Lietuvoje
Lietuvoje 1992 įkurta VĮ GIS-Centras, 1993 – bendra Lietuvos–Islandijos privataus kapitalo bendrovė HNIT-BALTIC GeoInfoServis; jos bendradarbiauja su valstybės valdžios ir savivaldos institucijomis, energetikos, telekomunikacijų, inžinerinių tinklų įmonėmis, kartografijos firmomis, kitomis valstybinėmis ir privačiomis kompanijomis Lietuvoje ir užsienyje.
-GIS-Centras; -GIS Centras
430