geografinė sfera

geogrãfinė sferà, Žemės rutulį juosianti danga, kurioje sąveikauja ir maišosi (skverbiasi viena į kitą) visų 3 būsenų (kietosios, skystosios, dujinės) medžiagos. Viršutine geografinės sferos riba laikomas didesnės ozono koncentracijos sluoksnis atmosferoje (ozonosfera), saugantis Žemę nuo ultravioletinės spinduliuotės, kenksmingos biologiniams procesams. Geografinei sferai, be žemutinės atmosferos, priklauso visa hidrosfera (jūros, vandenynai, vidaus vandenys ir ledynai) ir litosfera iki 16–20 km gylio, kur iš viršaus dar gali filtruotis vanduo. Geografinės sferos storis apie 40 kilometrų. Litosferos, atmosferos ir hidrosferos dalelių sąveika ankstyvajame Žemės gyvavimo etape sudarė sąlygas atsirasti gyvybei. Organizmai sukūrė biosferą – ketvirtąjį geografinės sferos narį. Dėl įvairių būsenų medžiagų ir biosferos sąveikos žemynų paviršiuje susidarė dirvožemis – pedosfera. Žmonija su visais socialiniais ir ekonominiais objektais suformavo antroposferą. Žemynų paviršiuje, vandenynų viršutiniame sluoksnyje telkiasi didžiausia biosferos dalis, visa antroposfera, čia formuojasi geografiniai kraštovaizdžiai; ši geografinės sferos dalis kartais vadinama kraštovaizdžių sfera. Geografinė sfera, kaip vientisa materialinė sistema, yra geografijos tyrimų objektas.