geografinės koordinatės
geogrãfinės koordinãtės, kurio nors Žemės paviršiaus taško platuma ir ilguma. Jei Žemė yra laikoma vienalyčio rutulio formos (pav.), geografinės koordinatės apibūdina bet kurio jos taško nuotolį nuo dviejų tarp savęs statmenų didžiųjų apskritimų – Žemės pusiaujo WG′M′E ir pradinio (nulinio, arba Grinvičo) dienovidinio NGG′S. Geografinė platuma ϕ yra kampas MCM′ tarp Žemės vietos M svorio vektoriaus MC ir Žemės pusiaujo plokštumos. Platuma skaičiuojama į abi puses nuo pusiaujo išilgai vietos dienovidinio lanko nuo 0° iki 90° (Šiaurės ašigalio N kryptimi – teigiama, Pietų ašigalio S kryptimi – neigiama). Geografinė platuma lygi dangaus ašigalio aukščiui virš horizonto. Geografinė ilguma λ yra dvisienis kampas tarp pradinio dienovidinio ir Žemės vietos dienovidinio NMM′S plokštumų. Ilguma skaičiuojama nuo pradinio dienovidinio išilgai Žemės pusiaujo nuo 0° iki 360°. Į rytus skaičiuojama ilguma vadinama rytų ilguma, į vakarus – vakarų ilguma. Žemės pusiaujas ir ašigaliai, per kuriuos eina dienovidiniai, nustatomi astronominiais matavimais, dėl to geografinės koordinatės kartais vadinamos astronominėmis Žemės koordinatėmis. Platuma ir ilguma matuojamos kampų matavimo instrumentais, remiantis šviesulių stebėjimu ir vietinio laiko lyginimu su pasauliniu. Dienovidinių ir lygiagrečių (mažieji apskritimai, lygiagretūs Žemės pusiaujui) tinklas ant Žemės sudaro geografinių koordinačių sistemą. Geografinė platuma tuomet matuojama Žemės dienovidinio lanku nuo pusiaujo iki Žemės taško lygiagretės, geografinė ilguma – Žemės pusiaujo lanku nuo pradinio dienovidinio iki Žemės taško dienovidinio. Jei Žemės paviršius yra laikomas elipsoidu, dienovidiniai yra elipsės, bet geografinių koordinačių apibrėžimas nesikeičia. Dar geodezinės koordinatės.
-Geografinė platuma; -geografinė ilguma