geografinis ciklas

geogrãfinis cklas, geomorfològinis cklas, cklas (gr. kyklos – ratas, apsisukimas), cikliška sausumos reljefo kaita egzogeninėms jėgoms veikiant endogeninių jėgų iškeltą sausumos dalį. Prasideda aukštai iškelta struktūrine lyguma, pereina kalnuoto bei kalvoto reljefo etapus ir baigiasi vėl beveik lyguma, peneplena. Kai vidinės jėgos vėl iškelia penepleną, geografinis ciklas prasideda iš naujo. Geografinis ciklas gali būti fliuvialinis, dar vadinamas normaliuoju (kai paviršių veikia upių sistemos), glacialinis (kai paviršių keičia ledynai), aridinis, arba eolinis (kai paviršiaus reljefą performuoja vėjas ir kiti dykumų procesai), karstinis (kai paviršių daugiausia veikia uolienų tirpdymas), jūrinis (kai sausumą ardo jūra). Konkrečią paviršiaus reljefo išraišką lemia atitinkama geologinė struktūra (horizontali, monoklininė, raukšlėta), ją denuduojantys egzogeniniai procesai ir pasiektoji ciklo stadija. Kiekvienas ciklas turi 3 raidos stadijas: jaunatvės, brandos ir senatvės. Žemės paviršiaus reljefo raidos cikliškumo koncepciją sukūrė W. M. Davisas; ji paskatino geomorfologijos mokslo raidą. Žemės paviršiaus reljefo kaita vyksta kur kas sudėtingiau.