Geològijos institùtas, valstybinis mokslo institutas Vilniuje, veikęs 1963–2002. Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys – stratigrafija, paleontologija, tektonika, paleogeografija, naudingųjų iškasenų telkinių prognozė, ekologinis geologinis ir geocheminis kartografavimas. Tyrė Baltijos šalių geologinę sandarą, naudingųjų iškasenų telkinių susidarymo dėsningumus, rengė mokslinius geologinio kartografavimo ir naudingųjų iškasenų telkinių paieškų pagrindus. 1970–88 koordinavo Baltijos šalyse atliekamus geologinius tyrimus. Nuo 1989 atliko gamtinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsaugos tyrimus. Leido mokslo veikalus (1965–79 išėjo 33 tomai), monografijas, rengė tarptautines konferencijas, dalyvavo Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos programose, bendradarbiavo su kitų užsienio valstybių mokslininkais. Prie Geologijos instituto veikė mineralų ir uolienų muziejus, kerno saugykla (Vievyje).
Geologijos instituto pastatas
1941 06 11 įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas. Jo geologijos padaliniai 1963 perduoti SSRS Valstybiniam geologijos komitetui (nuo 1966 Geologijos ministerija) ir perorganizuoti į Geologijos institutą. 1970–90 vadintas Lietuvos geologijos mokslo tyrimo institutu. 1969–88 priklausė Lietuvos geologijos valdybai, 1989–90 – SSRS Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui. 1991–2002 Geologijos institutas buvo valstybinis mokslo institutas, 2002 04 01 sujungtas su Geografijos institutu ir perorganizuotas į Geologijos ir geografijos institutą.
Direktoriai: A. Grigelis (1964–77), V. Kadūnas (1977–91), V. Baltrūnas (1991–2001).
2010 01 01 Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas ir Botanikos institutas reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą (direktorius S. Podėnas).
2961