geològinė núotrauka, visapusiškas teritorijos geologinės sandaros tyrimas geologiniams žemėlapiams sudaryti ir teritorijos perspektyvumui dėl naudingųjų iškasenų nustatyti. Susideda iš paviršiaus geologinės nuotraukos, giluminės geologinės nuotraukos atliktos geofiziniais metodais bei gręžiniais ir aerofotonuotraukų nagrinėjimo.
Atliekant paviršiaus geologinę nuotrauką tiriama reljefo formos ir atodangos bei tolygiai dėstomų seklių gręžinių arba prakasų ir kitų kasinių medžiaga. Tokiu būdu surenkama geologinė informacija apie tiriamo ploto paviršių. Geofiziniais metodais nustatomi bendri gelmių sandaros ypatumai. Aerometodais gaunamos aerofotonuotraukos, iš jų sudaromi pirminiai tiriamojo ploto paviršiaus geologiniai žemėlapiai, nustatomas paviršiaus ir giluminių formų hipotetinis ryšys. Išnagrinėjus geofizinius duomenis ir aerofotonuotraukas numatoma giliųjų gręžinių vieta. Išanalizavus gręžinių geologinę medžiagą (kernus) nustatomas įvairių sluoksnių amžius, jų sudėtis, apibūdinamos suakmenėjusių organizmų liekanos. Užfiksuojamos visos naudingosios iškasenos, požeminiai vandenys. Padarius šių darbų komplekso sintezę, sudaromi žemėlapiai. Teritorijos geologinės nuotraukos detalumą rodo tų žemėlapių mastelis.
pirminė giluminių sluoksnių analizė apžiūrint gręžinio kerną
Jis būna smulkus (1:1 000 000 ir 1:500 000), vidutinis (1:200 000 ir 1:100 000) ir stambus (1:50 000 ir 1:25 000). Naudingųjų iškasenų telkiniai kartografuojami detaliai (1:10 000 ir stambesniu masteliu).
Lietuvoje
Lietuvoje sistemingą geologinę nuotrauką pradėta daryti 1947. Iki 1952 buvo daroma vidutinio mastelio paviršiaus geologinė nuotrauka. Gelmių sandarą geologai tyrė pavieniais 100–150 m gylio gręžiniais. 1958 buvo pradėta analogiško mastelio kompleksinė geologinė nuotrauka. Jos svarbiausias tikslas – gelmių ir požeminių vandenų tyrimas. Gręžiniais buvo tiriama nuosėdinė danga. Įvairaus gylio gręžinių visoje Lietuvos teritorijoje yra išgręžta vidutiniškai kas 14 kilometrų. Ši geologinė nuotrauka baigta 1975. Stambaus mastelio kompleksinė geologinė nuotrauka iki 1973 atlikta Kauno, Druskininkų ir Birštono apylinkėse. Šiuo metu Lietuvoje stambaus mastelio geologinę nuotrauką atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.
2406