geològiniai žemlapiai, Žemės plutos kurios nors vietos (dalies) geologinę sandarą vaizduojantys žemėlapiai. Braižomi ant topografinį pagrindą turinčių žemėlapių. Geologiniai žemėlapiai – geologinės nuotraukos rezultatas. Dažniausiai sudaromi tikrieji geologiniai žemėlapiai, kvartero geologiniai žemėlapiai, tektoniniai, paleogeografiniai, naudingųjų iškasenų, hidrogeologiniai, prognoziniai, geocheminiai žemėlapiai ir inžineriniai geologiniai žemėlapiai.
Tikrieji geologiniai žemėlapiai vaizduoja į žemės paviršių išeinančių arba po kvartero nuogulomis slūgsančių uolienų sluoksnių seką, jų santykinį amžių, uolienų sudėtį, savybes, kilmę, raidos istoriją. Kvartero geologiniuose žemėlapiuose papildomai pažymimos dar ir charakteringos reljefo formos, apledėjimo ribos, ledyninių riedulių arealai. Tektoniniai žemėlapiai rodo Žemės plutos sandarą, judesius ir deformaciją, dažniausiai sudaromi tikrojo geologinio žemėlapio pagrindu. Paleogeografiniai ir facijų žemėlapiai supažindina su Žemės paviršiaus geologinės praeities fizinėmis geografinėmis sąlygomis. Hidrogeologiniai žemėlapiai vaizduoja požeminių vandenų pasiskirstymą, kilmę, dinamiką, fizikines bei chemines savybes, išteklius. Inžineriniai geologiniai žemėlapiai rodo gruntų fizikines savybes – atsparumą slėgimui ir deformacijai, drėgnumą, vandens pralaidumą, plastiškumą ir kitus ūkiniams objektams projektavimui reikiamus geologinius duomenis. Geocheminiai žemėlapiai vaizduoja Žemės plutos cheminių elementų pasiskirstymą, jų migracijos kryptis, poveikį augalijai, gyvūnijai, žmonėms; padeda nustatyti naudingųjų iškasenų telkinius. Naudingųjų iškasenų žemėlapiuose parodoma mineralinių žaliavų pasiskirstymas ir ištekliai.
geologinis žemėlapis su jame pavaizduotų uolienų pavyzdžiais
Prognoziniai žemėlapiai rodo naudingųjų iškasenų kompleksus ir rajonus, kuriuose numatoma atlikti detalias geologines paieškas; sudaromi tikrųjų geologinių arba tektoninių žemėlapių pagrindu.
Vidutinio, stambaus mastelio ir detaliuosiuose geologiniuose žemėlapiuose paprastai būna ir geologinis profilis.
Pirmuoju geologiniu žemėlapiu laikomas M. Listerio 1684 sudarytas žemėlapis, kuriame spalvotais plotais pavaizduoti vienodas savybes turintys paviršiniai geologiniai dariniai. Geologinių žemėlapių pagrindiniai sudarymo principai, raidinė indeksacija ir sutartiniai ženklai buvo priimti 1881 Tarptautinio geologų kongreso II sesijoje; šiek tiek pataisyti bei papildyti tebegalioja.
Lietuvos prekvartero geologinis žemėlapis
1830 F. Dubois de Montpereux sudarė Lietuvos ir Latvijos pietinės dalies geognostinį žemėlapį – geologinio žemėlapio prototipą. 1832–38 I. Domeika (studijų Paryžiuje metu) sudarė Lenkijos geologinį žemėlapį, kuris apėmė ir Lietuvą. Lietuvos teritorijos geologinį kartografavimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba; iki 2002 jai talkino ir Geologijos institutas. 1982–91 sudaryti Baltijos šalių, 1993 – Baltijos jūros tikrųjų geologinių žemėlapių komplektai, t. p. paleogeografiniai (1965, 1990, 1998), geocheminiai (1996, 1997, 1999) atlasai.
2406