geomagnètinės koordinãtės, koordinačių sistema, kurioje taško padėtis Žemės paviršiuje apibūdinama geomagnetine platuma ir geomagnetine ilguma. Geomagnetinės koordinatės nesutampa su geografinėmis koordinatėmis. Geomagnetinės koordinatės rodo Žemės dipolinio magnetinio lauko pasiskirstymą, kurį sukuria magnetinis dipolis. Šio dipolio ašis sudaro 11,5° kampą su Žemės sukimosi ašimi. Geomagnetinė platuma Φ – kampas (magnetinė inklinacija) tarp Žemės dipolinio magnetinio lauko stiprio vektoriaus krypties ir horizontalios plokštumos. Kinta nuo 0° geomagnetiniame pusiaujyje iki ±90° Žemės geomagnetiniuose poliuose (geomagnetiniai poliai nesutampa su magnetiniais poliais). Šiaurės pusrutulyje geomagnetinė platuma teigiama, pietų pusrutulyje – neigiama. Geomagnetinė ilguma Δ – kampas nuo 0° iki 360° tarp Žemės paviršiaus taško magnetinio dienovidinio ir nulinio (pradinio) magnetinio dienovidinio plokštumų, skaičiuojant iš vakarų į rytus. Nulinis dienovidinis – plokštuma, einanti per abu geomagnetinius ir pietinį geografinį polius. Bet kuri taško geomagnetinė koordinatė per laiką kinta dėl sekuliarinių (vykstančių labai retai) Žemės magnetinio lauko variacijų, siejamų su elektros krūvių pernešimu išoriniame branduolyje (1800–3500 km gylyje).
766